Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė sakydama, kad sieks, jog tos pačios lyties poros nebūtų „sulyginamos su prigimtine šeima“, šiandien demonstratyviai paskelbė karą ne tik LGBTQ+ bendruomenei, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
 |
| Jonas Valaitis | Jarmo.net koliažas |
.png)
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Skirtumas tik tas, kad Konstitucija kaip dokumentas nerengia spaudos konferencijų, neturi daugybės pinigų savo idėjoms skleisti, todėl prieš Konstituciją kovoti lengva bei politiškai patogu.
Konstitucinis Teismas aiškiai ir be užuolankų pasakė: valstybė privalo užtikrinti šeimos teisinį statusą visoms poroms, nepriklausomai nuo jų lyties (2025-04-17 d. KT nutarimas byloje nr. 12/2024). Ne pasiūlyti artimo ryšio institutą, ne kažkokią pseudoteisinę konstrukciją, kuria dangstomasi norint išvengti teismo sprendimo vykdymo, o būtina užtikrinti teisinį šeimos pripažinimą. Kitaip tariant, vykdyti Konstituciją, o ne ją interpretuoti pagal savo religines dogmas ir nuomones, besimėtančias ant kiekvieno kampo apie dalykus, kurių ministrė nesuvokia ir neišmano.
 |
| Tradicionalistams, apeliuojantiems į Biblines tiesas ir tariamai krikščioniškas vertybes, sakant, kad gėjai degs pragare, nereikėtų pamiršti, kad Jėzus, anot Bažnyčios mokymo, kvietė mylėti, gerbti, padėti, o Biblijoje esti vieta, kurioje parašyta „Dievas yra meilė“. Tad kai ministrė Rita Tamašunienė sako, kad gina krikščioniškas tradicines vertybes, jai reikėtų žinoti, kad jeigu šiandien Jėzus prisikeltų, esu tikras, jis žygiuotų „Pride“ eitynėse su vaivorykštės aureole ir apkabintų kiekvieną LGBTQ+ Dievo vaiką (prisiminkime a. a. Pranciškaus žodžius: „Homoseksualūs asmenys yra Dievo vaikai ir turi teisę kurti šeimas“ | DI vizualizacija |
Teisingumo ministrė (ironija, kad būtent šios ministerijos vadovė) nusprendė, kad Konstitucija jai tinka tik tiek, kiek dera su jos tradicionalistine ideologija. Likusią dalį ji perrašo pagal save. Tai yra ne teisės, o ideologijos viršenybė. Ir kai valstybėje tradicionalistinė ideologija ima diktuoti teisę, prasideda pavojingi procesai, kuriuos istorija jau ne kartą matė.
Maloniausia šioje situacijoje tai, kad ministrė net nesistengia slėpti savo ketinimų. Ji tiesiai šviesiai pasako: sieksime, kad LGBTQ+ poros nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima. Taip ministrė viešai įsipareigojo diskriminuoti. Tai ne klaida. Tai tiesioginė tyčia.
Taip pat skaitykite:
Kai taip pasielgia tokias aukštas pareigas Vyriausybėje einanti politikė, turinti pareigą saugoti Konstituciją, teisės viršenybę, aš tai vertinu kaip piktnaudžiavimą valdžia.
Dar viena ironija: ministrė sako, kad negalima per jėgą primesti daugumai tai, kas jiems nepriimtina. Primenu ministrei, kad Konstitucijoje garantuojamos teisės nėra suteikiamos pagal apklausas. Jei rytoj daugumai nepatiks žodžio laisvė ar moterų teisė balsuoti, ar ministrė ar šių teisių siūlys neprimesti per jėgą?
Demokratija nėra Bažnyčios choras, kur kiekvienas giedoja, kas labiau patinka Dievui.
Demokratija yra teisinės valstybės principas, ir tame žodyje „teisinė“ yra visa esmė.
Tad kai R. Tamašunienė kalba apie artimo ryšio institutą, ji kalba apie neteisėtą pakaitalą teisei. Lyg kas siūlytų vietoje pilietybės artimo santykio su valstybe institutą, o vietoje balsavimo teisės įkala moralinio dalyvavimo demokratijoje institutą.
Jei ministrė nori kariauti, ji tą daro ne su „genderistais“ (na taip tradicionalistai mus vadina), ne su „propagandistais“ (kažkodėl mes, „propagandistai“, kalbame faktais, o mūsų oponentai – savo nuomonėmis), o su Konstituciniu Teismu. Ir kaip visose tokiose kovose, pralaimės ne ji: pralaimės piliečiai, kurių teises jos institucija turėtų ginti.
Taip pat skaitykite:
Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net