Vienoje žinomiausių Oslo LGBTQ+ erdvių Norvegijos liuteronų bažnyčia viešai atsiprašė už diskriminaciją ir žalą, padarytą queer žmonėms.
 |
| Asociatyvi Ricky Esquivel/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
„Norvegijos bažnyčia sukėlė LGBTQ+ žmonėms gėdą, didelę žalą ir skausmą. To niekada neturėjo įvykti, todėl šiandien aš atsiprašau“, – ketvirtadienį sakė vyriausiasis vyskupas Olavas Fykse Tveitas.
Jis pripažino, kad „diskriminacija, nelyge grįstas elgesys ir priekabiavimas“ paskatino kai kuriuos žmones prarasti tikėjimą.
Po nuskambėjusio atsiprašymo Oslo katedroje buvo surengtos pamaldos.
Šis atsiprašymas nuskambėjo simbolinėje vietoje – bare „London Pub“, viename iš dviejų objektų, kuriuose buvo surengtas išpuolis 2022 m. per Oslo „Pride“ šventę. Teroro akto metu žuvo 2 žmonės, o dar 9 buvo sunkiai sužeisti. Už šį išpuolį, kurį įvykdė Irano kilmės norvegas, prisiekęs ištikimybę „Islamo valstybei“, teismas vyrui skyrė mažiausiai 30 metų nelaisvės.
Kaip ir daugelis religinių institucijų visame pasaulyje, evangelikų liuteronų Norvegijos bažnyčia ilgus metus marginalizavo LGBTQ+ asmenis: neleido jiems tapti pastoriais ir draudė tuoktis bažnyčioje. Dar 1950-aisiais vyskupai homoseksualius asmenis vadino „globalinio masto socialine grėsme“.
Tačiau visuomenei sparčiai liberalėjant, bažnyčia pamažu keitėsi. 1993 m. Norvegija tapo antra pasaulio šalimi, įteisinusia tos pačios lyties asmenų partnerystę, o 2009 m. – pirmąja Skandinavijoje, įteisinusia santuoką tarp tos pačios lyties porų. 2007 m. bažnyčia pradėjo šventinti homoseksualius pastorius, o nuo 2017 m. tos pačios lyties poros gali tuoktis bažnyčioje. 2023 m. vyskupas Olavas Fykse Tveitas pirmą kartą dalyvavo Oslo „Pride“ eitynėse – tai buvo istorinis įvykis Norvegijos bažnyčiai.
Ketvirtadienį nuskambėjęs atsiprašymas sulaukė įvairių reakcijų. Krikščionių lesbiečių tinklo vadovė, pastorė Hanne Marie Pedersen-Eriksen šį žingsnį pavadino „svarbiu atsilyginimu“ ir momentu, kuris „galutinai užbaigė tamsų bažnyčios istorijos skyrių“.
Tuo metu Norvegijos lyčių ir seksualinės įvairovės asociacijos vadovas Stephenas Adomas pabrėžė, kad atsiprašymas „stiprus ir svarbus“, tačiau „per vėlyvas tiems, kurie mirė nuo AIDS, nešiodami širdyse skausmą, nes bažnyčia tuomet ligą laikė Dievo bausme“.
Panašiai kaip Norvegijos bažnyčia, ir kitos pasaulio religinės institucijos pastaraisiais metais ėmėsi žingsnių taisyti savo santykius su LGBTQ+ bendruomenėmis. 2023 m. Anglijos bažnyčia atsiprašė už „gėdingą“ elgesį su queer žmonėmis, nors vis dar atsisako leisti tos pačios lyties santuokas bažnyčiose.
Praėjusiais metais Airijos metodistų bažnyčia pripažino „nesėkmes pastoracinėje priežiūroje“ LGBTQ+ asmenų ir jų šeimų atžvilgiu, tačiau toliau laikosi pozicijos, kad santuoka įmanoma tik tarp vyro ir moters.
Tuo tarpu šių metų pradžioje Kanados jungtinė bažnyčia atsiprašė LGBTQIA+ bendruomenės.
„Mes nesugebėjome džiaugtis ir švęsti visos jūsų nuostabios kūrinijos, – sakė bažnyčios generalinis sekretorius kunigas Michaelas Blairas. – Mes sužeidėme žmones, užuot ieškoję jų vientisumo. Atsiprašome.“
Parengta remtasi „The Guardian“, „Agence France-Presse“ ir „Reuters“ informacija