Žmogaus teisių organizacijų koalicija trečiadienį, minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną, kreipėsi į Seimo narius, ragindama kriminalizuoti femicidą – moters nužudymą dėl jos lyties, taip pat grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo. Iniciatyva kilo po žmogžudysčių Kaune, kai buvo žiauriai nužudytos dvi merginos.
 |
| Asociatyvi Mike Gonzalez/pexels.com nuotr. |
.png)
 |
| Jūratė Juškaitė | Laimos Penek/LRV nuotr. |
2024 m. buvo nužudyti 54 vyrai ir 22 moterys. Nors nužudymų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais mažėja, statistika, susijusi su moterų mirtimis, verčia sunerimti. Analizuojant penkerių metų laikotarpį (2019 – 2023 m.) pastebima, kad nužudytų vyrų skaičius mažėjo, tačiau nužudytų moterų skaičius, nors ir netolygiai, padidėjo (2019 m. – 22, 2023 m. – 27). Absoliuti dauguma moteris žudžiusių asmenų yra vyrai.
„Remiantis EUROSTAT duomenimis, 2023 m. pagal nužudytų moterų skaičių artimoje aplinkoje, tenkantį 1 000 000 gyventojų, Lietuva užėmė antrą vietą tarp kitų Europos Sąjungos valstybių. Ši statistika rodo, kad esamos priemonės nėra pakankamos smurtui prieš moteris, pasibaigiančių jų mirtimis, užkardyti. Reikalingos specializuotos priemonės, tokios kaip Stambulo konvencijos ratifikavimas bei femicido kriminalizavimas atskiru BK straipsniu“, – sako Monika Guliakaitė-Danisevičienė, Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė.
.jpg) |
| Monika Guliakaitė-Danisevičienė | Džoja Gunda Barysaitė/LRS nuotr. |
Tarptautinės institucijos, tokios kaip Jungtinių Tautų moterų organizacija ir Europos lyčių lygybės institutas, nuosekliai pabrėžia, kad smurto dėl lyties ir femicido prevencija neįmanoma neidentifikavus šių priežasčių ir nesiėmus priemonių joms šalinti.
„Dviejų merginų nužudymai Kaune yra susiję su požiūriu į moteris. Jeigu norime, kad moterys nepatirtų smurto ir nužudymo grėsmės, turime ne tik tobulinti teisinę bazę, bet ir mokyti vaikus apie vienodą berniukų ir mergaičių vertę. Stambulo konvencija įpareigoja užtikrinti abu dalykus. Ratifikuokime ją nedelsiant“, – sako Lygių galimybių plėtros centro direktorė Virginija Aleksejūnė.
 |
| Virginija Aleksejūnė | Lygių galimybių plėtros centro nuotr. |
Nepaisant tarptautinių organizacijų rekomendacijų ir konvencijų, Lietuvos teisinėje sistemoje vyrauja lyčiai neutralus požiūris į smurtą, moterų žmogžudystės dėl lyčių vaidmenų, pavydo, kontrolės ir moterų nuvertinimo nevertinamos kaip nulemtos išankstinių neigiamų nuostatų.
„Europos Sąjungoje daugėja iniciatyvų, susijusių su femicido įtvirtinimu baudžiamojoje teisėje. 2025 m. lapkričio pabaigoje Italijos parlamentas vienbalsiai pritarė pasiūlymui į baudžiamąją teisę įtraukti femicido sąvoką, už kurį šioje šalyje gresia laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Lietuvoje šios diskusijos kol kas nebuvo, mūsų įstatymuose nėra „smurto dėl lyties sąvokos“, kuri pripažintų, kad vyraujantys stereotipai ir išankstiniai įsitikinimai, susiję su lytimi, yra dalies smurto prieš moterų nusikaltimų priežastis“, – pabrėžia J. Juškaitė.
Kreipimąsi inicijavo Žmogaus teisių organizacijų koalicijai, kuriai priklauso trylika žmogaus teisių srityje veikiančių organizacijų: Diversity Development Group, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, Lietuvos žmogaus teisių centras, Lygių galimybių plėtros centras, Nacionalinė LGBT* teisių organizacija LGL, Psichikos sveikatos perspektyvos, Romų visuomenės centras, Tolerantiško jaunimo asociacija, Žmogaus teisių stebėjimo institutas, Padėk pritapti, Labdaros ir paramos fondas „FRIDA“, Humanistinių idėjų ambasadoriai. Kreipimąsi palaiko Vilniaus moterų namai, Lietuvos jaunimo centras, Socialinių investicijų valdymo centras, Susivienijimas Žali.LT, naujienų portalas GayLine.LT, Moterų informacijos centras, VEDA VIDUS – Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras.