Šiauliuose gyvenantis 16-metis Dovydas Starkus, žengiantis pirmuosius žingsnius LGBTQ+ teisių aktyvizme, atvirai pasakoja apie patirtis, su kuriomis susiduria ir jis pats, ir jo draugai. Kartu vaikinas džiaugiasi, kad mokytojai tampa vis labiau progresyvūs, nors apgailestauja, kad pasitaiko situacijų, kai homofobijai ir pritariama.
 |
| Dovydas Starkus | Asmeninio albumo nuotr. |
Dešimtoje klasėje besimokantis moksleivis pabrėžė, kad jo gimnazijoje atvirų homofobinių patyčių pasitaiko retai, tačiau problema vis tiek egzistuoja. „Tai nėra akivaizdžios, viešos patyčios, kaip kartais nutinka kitose mokyklose. Tačiau yra kitokių, sunkiau pastebimų situacijų: eidamas koridoriumi gali išgirsti neapykantos kalbą, atsiranda jausmas, kad apie tave kalbama už nugaros“, – teigė jis.
 |
| Dovydas Starkus | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak jaunuolio, homofobinės replikos kartais nuskamba ir pamokų metu. „Būna, kad mokiniai pamokose vartoja homofobinius keiksmažodžius, o mokytojai į tai nereaguoja arba net pritaria. Pamenu atvejį, kai lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja pasakė, jog vienas homofobinis žodis, prasidedantis raide „p“, esą yra gražus lietuviškas išsireiškimas, kai jį pavartojo mokinys. Tokios situacijos rodo, kad mokytojai galėtų padaryti daugiau, kad mažintų neapykantą. Šiuo metu dažnai susidaro įspūdis, kad tai laikoma tik juokeliu, o ne rimta problema“, – sakė jis.
D. Starkus apgailestavo, kad tokios situacijos daro žalą LGBTQ+ mokinių psichinei sveikatai. „Jeigu tokioje pamokoje dalyvauja LGBTQ+ bendruomenei priklausantis mokinys, jis gali pasijusti negerbiamas, negirdimas, nepalaikomas mokytojų. Tuomet formuojasi nuostata, kad mokykla nėra saugi aplinka“, – kalbėjo pašnekovas.
Vaikino teigimu, tai lemia ir dalies LGBTQ+ mokinių baimę atsiskleisti ugdymo įstaigose. „Vis dėlto yra ir tokių, kurie, nepaisydami neapykantos, pasirenka būti atviri. Turiu translytį draugą, kuris savo klasėje atsiskleidė – prisistato pasirinktu vardu, o ne tuo, kuris įrašytas dokumentuose“, – pasakojo jis.
Visgi, pasak D. Starkaus, realybėje šio vaikino pasirinktas vardas mokykloje nevartojamas – mokytojai į jį vis dar kreipiasi dokumentuose nurodytu moterišku vardu.
 |
| Dovydas Starkus | Asmeninio albumo nuotr. |
Visuomenėje dažnai manoma, kad jaunesnės kartos mokytojai yra atviresni LGBTQ+ temoms, lytiškumo ir žmogaus teisių klausimams. Tačiau D. Starkus su tuo sutinka tik iš dalies. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad viskas priklauso ne nuo amžiaus, o nuo paties žmogaus. Turiu mokytojų, kurie yra tikrai progresyvūs, kalba apie homofobiją ir jos daromą žalą. Džiaugiuosi, kad tokių mokytojų daugėja“, – sakė jis.
Anot jaunuolio, padėtis mokyklose pamažu gerėja. „Mokytojai vis labiau supranta, kad mokiniai turi jaustis saugiai, nepaisant savo seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės. Mano etikos mokytoja apie šias temas kalba jau nuo 2004 metų. Pradžioje ji sulaukdavo daug neigiamų reakcijų iš mokinių, o dabar homofobiškų nuostatų gerokai mažiau – pasikeitė ir mokiniai, ir pati visuomenė. Anksčiau buvo beveik neįmanoma apie tai kalbėti be patyčių, dabar diskutuoti gerokai laisviau“, – dalijosi jis.
D. Starkus šiuo metu yra Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) Šiaulių skyriaus pirmininkas. Apie šią organizaciją, ginančią LGBTQ+ teises Lietuvoje, jis sužinojo dar devintoje klasėje, naršydamas socialiniuose tinkluose.
„Jauni aktyvistai turi patys dėti daug pastangų, kad rastų erdves, kuriose būtų išgirsti. Jei niekur neisi ir nieko nedarysi, tavęs niekas ir neklausys“, – įsitikinęs jis.
Pasak D. Starkaus, labiausiai jį įkvepia tai, kad jo veikla padeda kitiems žmonėms jaustis geriau.
„Neseniai Šiauliuose vyko festivalis „PIN kodas“. Prie TJA stendo priėjo daug žmonių, tarp jų – ir LGBTQ+ bendruomenės nariai. Jie vis sugrįždavo, sakydavo, kad jiems labai smagu matyti, jog mes esame, kad esame matomi“, – šypsodamasis pasakojo jis.