Penktadienį Ukrainos LGBTQ+ karių organizacija (ukr. Військові ЛGБТ+) paskelbė istoriją apie dviejų laisvės gynėjų meilę, kurią karo žiaurumai greičiausiai nutraukė. Organizacija, pranešusi apie šią vyrų istoriją, pabrėžė, kad tai liudija, jog Ukrainos kariuomenėje tarnauja ir LGBTQ+ žmonės, vykstantys į frontą.
 |
| Jarmo.net koliažas (asociatyvios „KoolShooters“/pexels.com ir Julijos Dubynos/„Unsplash“ nuotr.) |
.png)
2023 metais vienas iš vyrų buvo mobilizuotas – pašauktas į karo tarnybą. Jam išvykus į frontą, pora toliau bendravo, bet gyvai susitikti jiems taip ir nepavyko.
Po metų, 2024-aisiais, sprendimą tarnauti priėmė ir antrasis vyras – jis savanoriškai pasirašė sutartį su kariuomene. Tikėtasi tarnauti kartu, tačiau to padaryti nepavyko: vienas vyrų buvo pasiųstas į Zaporižios regioną, kitas – į Donecko sritį.
 |
| Asociatyvi Alec Ucinaj (ukr. Алесь Усцінаў)/pexels.com nuotr. |
Abu šie regionai – karo zonos, kuriose vyksta vienos intensyviausių kovų.
Organizacijos teigimu, vyrai bendravo nuolat: jie rašė vienas kitam žinutes kasdien – rytais, dienomis ir naktimis.
Kariai dalijosi emocijomis, kalbėjo apie baimę, nuovargį, ir palaikė vienas kitą. Kartais ryšys nutrūkdavo, kai vienas iš vyrų vykdydavo užduotis tiesiogiai fronto linijoje ir neturėdavo galimybės susisiekti. Tokiomis akimirkomis stodavo ilga tyla.
Vis dėlto kariams pavyko susitikti vieną vienintelį kartą. Vienas iš vyrų atvyko trumpų atostogų į Zaporižią, o kitas tuo metu, grįžęs iš fronto, buvo gydomas ligoninėje. Tai buvo pirmas kartas, kai jie gyvai pamatė vienas kitą, rašoma organizacijos paskelbtame tekste.
 |
| Asociatyvi „Cottonbro“/pexels.com nuotr. |
Po kelių dienų vienas iš karių turėjo dar kartą grįžti į frontą. Prieš tai vyrai rašė vienas kitam apie baimę, atsakomybę ir apie tai, „kaip sunku paleisti, kai nežinai, ar dar kada nors pamatysi“.
Netrukus ryšys nutrūko ilgesniam laikui. Prasidėjo nerimastingos paieškos per pažįstamus, socialinius tinklus, kitaip tariant, per visus, kurie galėjo turėti bent menkiausios informacijos. Galiausiai pasiekė žinia, kad vykdydamas užduotį karys dingo be žinios. Vėliau organizacija gavo dar skaudesnę informaciją: „Preliminariai jis laikytas žuvusiu, tačiau nepavyko paimti kūno“.
„Tai istorija apie meilę, kurią skyrė atstumas. Apie karą ir žmones, norėjusius būti kartu. Apie vieną susitikimą visam gyvenimui. Ir apie tylą po paskutinių žodžių“, – rašoma Ukrainos LGBTQ+ karių organizacijos įraše.
Jame pabrėžiama, kad šis pasakojimas skelbiamas su vyro tikriausiai netekusio kario sutikimu. Sąmoningai neatskleidžiami vardai, konkretūs daliniai ar kitos detalės, galinčios atskleisti poros tapatybę. Paviešinta tik paskutinio vyrų susirašinėjimo ekrano kopija.
 |
| Organizacijos paskelbta momentinė ekrano kopija |
Pasak Ukrainos LGBTQ+ karių organizacijos, skelbiant šią istoriją visuomenei siekiama priminti, kad LGBTQ+ žmonės Ukrainos kariuomenėje tarnauja, kovoja ir žūsta kaip ir visi kiti, ginantys šalies laisvę. „Homoseksualios poros kariuomenėje egzistuoja. Jie kariauja. Jie žūsta. Ir labai dažnai jų istorijų niekas taip ir neišgirsta“, – rašoma įraše.