Ukrainai kovojant dėl nepriklausomybės, lygiagrečiai vyksta dar viena kova – už LGBTQ+ bendruomenės narių, tarnavusių ar vis dar tarnaujančių kariuomenėje, teises. Nors šie žmonės drąsiai stoja į mūšio lauką, sugrįžus juos dažnai pasitinka ne šlovė, o atstūmimas. Tai iliustravo ir balandį Kyjive vykęs „Sunny Bunny 2025“ queer kino festivalis, kurį mėgino sužlugdyti kraštutiniai dešinieji. Tarp šio festivalio dalyvių buvo ir patys LGBTQ+ kariai, viešai pasisakę už bendruomenės teises.
 |
| Asociatyvi „Gpress info“/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Šių karių balsą vis garsiau visoje šalyje skleidžia nevyriausybinė organizacija „Ukrainos LGBT kariškiai ir veteranai už lygias teises“, remiama Europos Sąjungos. Ji teikia teisinę pagalbą, informuoja visuomenę ir gina tuos, kurių indėlis į Ukrainos laisvę neturėtų būti pamirštas.
„LGBTQ+ tema Ukrainos kariuomenėje vis dar yra tabu. Diskriminacija – tiek tarnybos metu, tiek jai pasibaigus – giliai įsišaknijusi posovietinėje sąmonėje“, – sako organizacijos vadovas Viktoras Pylipenko.
Jo teigimu, LGBTQ+ karių grupė pradėjo formuotis 2018-aisiais, o 2021 m. tapo oficialia organizacija, nuosekliai ginanti queer karių teises Ukrainos ginkluotosiose pajėgose.
V. Pylipenko, Rusijos karo Ukrainoje frontą pažindamas nuo 2014 metų, atvirai kalba apie tai, ką LGBTQ+ kariai patiria karinėmis sąlygomis: „Daug gėjų ir translyčių žmonių yra emociniu požiūriu pažeidžiami. Tačiau fronte į tai niekas neatsižvelgia – jie gali būti siunčiami į pavojingiausias misijas, tiesiog „mėtomi į ugnį“.
Pasak jo, LGBTQ+ kariai patiria sisteminį spaudimą: vadovai skleidžia apkalbas, kliudo karjerai, o kovojantieji su korupcija ar nekompetencija dažnai paliekami vienui vieni. Net jų šeimos nariai – vyrai ar moterys – nėra pripažįstami kaip teisėti artimieji, todėl negauna valstybės paramos, skirtos karių šeimoms.
Tiesa, Ukrainoje parengtas Civilinės partnerystės įstatymas, bet šalies parlamentas neatranda politinės valios jo priimti.
Organizacija „Ukrainos LGBT kariškiai ir veteranai už lygias teises“ šiuo metu vienija per 600 LGBTQ+ karių ir veteranų, tarp jų – žmonės su negalia, buvę fronte ar atleisti iš tarnybos. Padedant ES ir „Tarptautiniam atgimimo fondui“, Kyjive atidarytas LGBTQ+ veteranų centras. Čia teikiama psichologinė ir teisinė pagalba, vyksta bendruomenės renginiai.
„Čia jaučiamės saugūs, tarp savų, tiesiog normalūs“, – sako 32-erių Dmitro Pavlovas, homoseksualus veteranas, sužeistas mūšiuose netoli Bachmuto.
Po traumos Dmitro paniro į izoliaciją: nebendravo su tėvais, vyrui labai trūko palaikymo. Socialiniuose tinkluose jis rado organizaciją ir susisiekė su V. Pylipenko. Taip karys tapo aktyviu bendruomenės nariu, dalyvavo „Sunny Bunny“ festivalyje, „KyivPride“ eitynėse, susitikimuose su įstatymų leidėjais. „Noriu gyventi atvirai, kvėpuoti pilna krūtine“, – sako Ukrainos laisvės gynėjas.
Teisinė pagalba tapo viena svarbiausių organizacijos veiklų. 37-erių karė medikė, lesbietė, norėjusi likti anonimė, pasakojo, kad be teisininkų pagalbos nebūtų susitvarkiusi demobilizacijos dokumentų.
Organizacijos teisininkas Oleksandras Danilovas teigia, kad kas mėnesį gaunama nuo 15 iki 30 individualių užklausų apie atostogas, statuso patvirtinimą, medicininius dokumentus, klausimų, ką daryti, kai karys – translytis.
„80 proc. klientų – tai aktyvūs kariškiai“, – pabrėžia teisininkas, pasakojęs, kad vienas iš sudėtingiausių atvejų nutiko tuomet, kai veteranas pasikeitė gavęs kovinio dalyvio statusą. Valstybės institucijos nežinojo, kaip reaguoti, bet organizacijai pavyko pakeisti dokumentus. Vis dėlto, daug bylų baigiasi be sprendimų, nes neparuošta teisinė bazė, o diskriminacija įgauna ir fizinio smurto formas.
„Nors mūsų ištekliai riboti, ir toliau nemokamai teikiame pagalbą ne tik veteranams, bet ir visiems kariškiams, kuriems jos reikia“, – sako O.
Balandį organizacija pristatė naują knygą – „LGBTIK+ veteranai Rusijos–Ukrainos kare“, kurią parašė karo veteranė ir žmogaus teisių gynėja Alina Sarnatska. Leidinyje surinkti LGBTQ+ karių ir jų palaikytojų liudijimai.
„Tai – ne tik pripažinimas. Tai istorijos dokumentavimas. Kiekvienas pasakojimas įrašo LGBTQ+ žmones į Ukrainos gynybos metraštį“, – pabrėžia autorė.
Knyga tartum atlieka tą pačią funkciją, kurią kitose šalyse vykdė pokario tyrinėtojai, bandę po kruopelę surinkti LGBTQ+ karių istorijas iš Antrajame pasauliniame kare dalyvavusių šalių. Tai istorijos, kurias sąmoningai nutylėjo valstybės archyvai.
LGBTQ+ karių ir veteranų Ukrainoje organizacija vis aktyviau reiškiasi viešumoje ir dalyvauja teisinėse reformose: nuo Partnerystės įstatymo iki antidiskriminacinių nuostatų kariuomenėje.
„Kiekviena pergalė – žingsnis link visiškos lygybės“, – sako V. Pylipenko.
Aktyvistai bendradarbiauja su Gynybos ir Veteranų reikalų ministerijomis, lyčių lygybės ekspertais, užsienio šalių ambasadomis. Pokyčiai vyksta lėtai, bet juos įmanoma pastebėti. Naujausi tyrimai rodo, kad Ukrainos visuomenė vis labiau palaiko LGBTQ+ teises. Anot V. Pylipenko, taip yra todėl, nes queer karių pasiaukojimai pasiekia žmonių ausis.
„Mes – ne užnugaris. Mes atliekame tas pačias kovines užduotis, netenkame draugų, esame sužeidžiami, žūstame. Ši organizacija padeda apginti mūsų teises ir lemia tai, kad LGBTQ+ kariai – matomi“, – apibendrina D. Pavlovas.
Parengta pagal Volhos Procharavos ir Olenos Kyfenko publikaciją portale euneighbourseast.eu