Kodėl vaikams aiškinama, kas tinka tik mergaitei, o kas – tik berniukui? Ar antraklasis jau turi žinoti, kad sijono dėvėjimas – „moteriškas“, o barzda – „vyriška“? Šie klausimai kyla pavarčius pradinukams skirtą mokyklinį vadovėlį, vis dar pasitelkiamą Lietuvos mokyklose. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentuoja – dabar lytiškumo ugdymas suprantamas kiek kitaip nei tuo metu, kai vadovėlis buvo išleistas.
 |
| Asociartyvi Max Fischer/pexels.com nuotr. |
.png)
 |
| Akvilė Giniota | ŽTOK/J. Petronio |
Kas skelbiama vadovėlyje?
„Mūsų kraštuose moterys dažniausiai vilki sijonus, palaidines, sukneles, o vyrai – kelnes, švarkus“, – rašoma „Vaivorykštės vadovėlyje“, kuriame moksleiviai kviečiami pamąstyti, kokia apranga tinka tik moterims, o kokia – tik vyrams.
Vadovėlyje taip pat puikuojasi sakinys: „Prieš veidrodį šukuojamės plaukus, moterys dažosi lūpas, vyrai skutasi barzdas“.
Vadovėlyje pabrėžiama, kad anksčiau tik vyrai dirbo sunkius darbus ar eidavo svarbias pareigas, bet dabar „vyrų ir moterų teisės yra lygios“.
 |
| Vadovėlis |
Viename vadovėlio puslapių, kuriame analizuojama, apie ką knygas skaito berniukai ir mergaitės, pasirinkta rožinė ir mėlyna spalvų gama.
 |
| Vadovėlis |
Vadovėlyje akcentuojama, kad žmonėms labai svarbu turėti vaikų: „Juk nieko nėra geresnio, kaip padovanoti pasauliui naują gyvybę“.
 |
| Vadovėlis |
Lytiškumo ugdytoja: taip diegiami stereotipai
Apie leidyklos „Baltos lankos“ išleistą vadovėlį „Vaivorykštės vadovėlis. 2 klasė. Spalis“ socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė lytiškumo ugdytoja dr. A. Giniota.
Ekspertės teigimu, iš pirmo žvilgsnio nekaltos žinutės vaikams diegia lyčių stereotipus, brėžiančius ribas, kuriose vaikams siūloma augti, rinktis ir suprasti save.
„Nėra nieko, kas vienytų absoliučiai visus iki vieno vyrus ar visas iki vienos moteris. Nėra tokio dalyko kaip „moterys“ ar „vyrai“. Tad moterys prie veidrodžio lūpų nesidažo – prie veidrodžio lūpas dažosi kai kurios moterys. Kodėl tai svarbu? Nes būtent per tokias, atrodytų, smulkmenas vaikai mokosi, kas „tinka“ vienai ar kitai lyčiai. Kartu su plačiąja kultūra tai dar viena žinutė apie tai, kad jei mergaitė nenori puoštis – tai „ne moteriška“. Tokios žinutės formuoja ribas, o ne laisvę būti savimi“, – pažymėjo dr. A. Giniota savo „Facebook“ profilio įraše.
Ekspertė atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors vaikams vadovėlyje siūloma peržiūrėti, iš kokių dalių sudarytas „visas kūnas“, tačiau paveiksliukuose dalis kūno paslėpta glaudėmis.
 |
| Vadovėlis |
„Ar ten ne kūnas? Kodėl pasaulio pažinimo dalyje privačių kūno dalių pavadinimai nėra tinkama tema? Juolab, kad labai tikėtina, kad būtent apie ją ir tinkamus jos pavadinimus vaikai išmano mažiausiai? O apačioje parašyta „kaip prižiūrėti savo kūną”. Ar privačiųjų dalių prižiūrėti nereikia? Jų sveikata rūpintis mokytis nėra aktualu? Kiek berniukų žino, kad prausiantis svarbu nuplauti ir varpos dalį po apyvarpe. Kiek mergaičių žino, kad vulva turėtų būti valoma į užpakalio pusę?“ – tikino ji.
Dr. A. Giniota pastebėjo, kad viename vadovėlio puslapių įvardijami vyrų ir moterų arba berniukų ir mergaičių skirtumai, tačiau ne panašumai.
„Reikia pabrėžti, kad nors, taip, tarp lyčių esama skirtumų, tačiau taip pat yra ir nemažai panašumų! Jei tam skiriame deramą dėmesį, tai padeda užtikrinti, kad klasėse berniukai ir mergaitės daugiau bendrautų tarpusavyje, o klasėje vyrautų draugiškesnė atmosfera, būtų mažiau susiskaldymo“, – akcentavo ekspertė.
„Taip pat tiesiog būtina atkreipti dėmesį į žinutes apie aprangą. Ar tikrai „mūsų kraštuose moterys dažniausiai vilki sijonus, palaidines, sukneles“? Ar tikrai? Antrok(i)ų gebėjimas mąstyti abstrakčiai dar tik formuojasi, tad jų kritinio mąstymo įgūdžiai nėra stiprūs. Daugeliui vaikų tai, kas parašyta ar pavaizduota vadovėlyje, atrodo kaip neginčijama tiesa, nekeliančia klausimų“, – įsitikinusi ji.
Dr. A. Giniota kritiškai vertina ir užduotį atsakyti, kurie drabužiai gali būti tik moteriški, o kurie – tik vyriški.
„Kokia tokios užduoties vertė? Ką norime pasiekti tokiu klausimu? Siūlyčiau klausti vaikų: ar gali būti, kad vaikas nori apsirengti drabužį, kuris nėra stereotipiškai „jam“? Ir tuomet svarstyti: o kas blogo gali nutikti, jei jis taip apsirengs? Ar žmogus dėl to taps mažiau vertingas?“ – tikino ekspertė.
Ji teigė, kad vadovėlyje pateiktas sakinys, jog vyrų ir moterų teisės šiais laikais – lygios, neatitinka tikrovės.
„Na, visgi tarp lyčių vis dar yra nemažai nelygybės. Galbūt su mokiniais verta aptarti, kaip ta nelygybė atrodydavo anksčiau (pvz., moterys negalėdavo balsuoti, vyrai turėdavo būti nejautrūs), ir kartu pabrėžti, kad lyčių lygybės siekimo darbas dar nėra baigtas. Dar daug ką turime pasiekti“, – akcentavo dr. A. Giniota.
Nors vadovėlyje rašoma, kad „nėra nieko geresnio, kaip padovanoti pasauliui naują gyvybę“, lytiškumo ugdytoja pabrėžė – tokia nuostata taip pat problematiška.
„Nesakau, kad tai nėra gėris. Bet kad tai pats didžiausias gėris, kurį gali atlikti moteris? Juk tai akivaizdžių akivaizdžiausia žinutė, kad moteris naudingiausia tuomet, kai susilaukia vaikų. Tada ji ir vertingiausia. Nemažas procentas moterų, patiriančių nevaisingumo problemas, išgyvena krizę ir dėl savojo moteriškumo. O vaikų susilaukti nenorinčios moterys neretai patiria spaudimą ir smerkimą dėl savo pasirinkimo. Neprogramuokime vaikų tokiai pasaulėvokai“, – dėstė ekspertė.
Ji aiškino, kad lyčių stereotipai formuoja ribas, kurių ima laikytis vaikai. „Net jei mums tai atrodo tik menka detalė, vaikams pasąmonėje formuojasi mintis, kad tai, kas parašyta, yra taisyklė. Stereotipai veikia tyliai – jie gali lemti, kad berniukai vengia rūpestingumo ir emocijų, mergaitės – veržlumo ir nuotykių ir pan., nes „tai ne jiems“. Pedagogams ir tėvams svarbu matyti, kad šios „smulkios“ žinutės – puiki proga kalbėtis apie pasirinkimą, įvairovę ir individualumą, skatinti kritinį mąstymą ir empatišką požiūrį į kitus“, – įsitikinusi dr. A. Giniota.
Ministerija: dabar lytiškumo ugdymas suprantamas kiek kitaip
Jarmo.net kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją komentaro.
Ministerijos Komunikacijos skyriaus pateiktame atsakyme teigiama, kad vadovėlis, išleistas 2017 metais, rėmėsi tuo metu galiojusia Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa.
„2023 metais mokykloms pradėjus dirbti pagal atnaujintas Bendrojo ugdymo programas, visi mokytojai ugdymo turinį privalo išdėstyti remdamiesi naujomis gairėmis. Naujoje Gyvenimo įgūdžių programoje (pradinėse klasėse ji integruota) lytiškumo ugdymas suprantamas kiek kitaip“, – rašoma atsakyme.
Ministerija pažymėjo, kad minimo vadovėlio nėra Vadovėlių duomenų bazėje, bet kadangi šiuo metu dar trūksta naujų vadovėlių, mokytojai naudojasi ir išleistais anksčiau. „Iš anksčiau išleisto vadovėlio galima imti tik atskiras temas, kurios atitinka atnaujintų Bendrųjų ugdymo programų nuostatas, o ne visą turinį“, – akcentavo ministerija.
Atsakyme pabrėžta, kad vadovėlius ir mokymo priemones rengia ir už jų turinio kokybę atsako autorius ir vadovėlius leidžianti leidykla, o vadovėlius pagal nustatytus kriterijus vertina 3 vertintojai. „Tarp kitų dalykų vertintojai patvirtina, kad vadovėlio ir mokymo priemonės turinyje nėra diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Vadovėliai ir mokymo priemonės turi užtikrinti pagarbos asmenų įvairovei principą“, – tikino ministerija.