Ketvirtadienį paskelbtoje metinėje LGBTQ+ organizacijos „ILGA-Europe“ apžvalgoje konstatuojama, kad 2025-ieji Lietuvai tapo teisinio lūžio metais, Konstituciniam Teismui (KT) atvėrus duris tos pačios lyties porų partnerystės pripažinimui. Tačiau mūsų šaliai skrieja ir kartūs kirčiai: LGBTQ+ bendruomenės nariams ir teisių gynėjams – nesaugu, o teisėsauga ne visada pradeda ikiteisminius tyrimus dėl neapykantos kalbos.
 |
| 2025 m. įvykusios LGBTQ+ eitynės Vilniuje | „Soho club“ nuotr. |
.png)
Dokumente, apžvelgiančiame 2025 m. įvykius, nurodoma, kad viena reikšmingiausių permainų įvyko šeimos teisės srityje, kai 2025 m. balandį KT konstatavo, kad Civilinio kodekso nuostatos, numatanti, jog partnerystę gali sudaryti tik vyras ir moteris, prieštarauja Konstitucijai. Šis sprendimas vadinamas teisiniu lūžiu.
Ataskaitoje teigiama, kad prieglobsčio srityje fiksuojamas griežtesnis teisinis požiūris. Minima, kad 2025 m. vasarį Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad priklausymas LGBTQ+ bendruomenei automatiškai nesuteikia pabėgėlio statuso, nes tam, jog mūsų šalis suteiktų prieglobstį, būtina įrodyti realią, sistemingą ar pakankamai sunkią persekiojimo riziką kilmės šalyje, o vien fakto, kad kitoje šalyje LGBTQ+ asmenys – persekiojami, nepakanka.
Išlieka aktuali ir neapykantos kalbos problema. Ataskaitoje teigiama, kad spalį ir lapkritį teisėsauga pradėjo du ikiteisminius tyrimus dėl socialiniuose tinkluose pastebėtų komentarų, nutaikytų į LGBTQ+ bendruomenę, kai skundus Generalinei prokuratūrai pateikė organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė Lina Plieniūtė ir LGBTQ+ naujienų portalo jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis. Šie tyrimai pradėti pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį.
 |
| Prokuratūra | Jarmo.net nuotr. |
Tačiau dokumente pabrėžiama, kad dar 2025 m. liepą policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl homofobiškų grasinimų, parašytų socialiniame tinkle po televizijos laidų vedėjo Pauliaus Ambrazevičiaus nuotrauka iš „Baltic Pride 2025“.
Policija tąkart motyvavo, kad komentarai nepasiekė ribos, už kurią taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Ataskaitoje taip pat minima, kad institucijos atsisakė tirti neapykantos kalbos atvejus portalo gayline.lt „Facebook“ puslapio komentarų sekcijoje, teigdamos, kad tai yra tęstinės nusikalstamos veikos dalis, už kurią asmuo jau buvo nuteistas 2025 m. spalį.
„ILGA-Europe“ išskyrė atvejį, nutikusį 2025 m. rugsėjį, kai Vilniaus apygardos teismas dėl procedūrinių priežasčių atmetė tos pačios lyties poros (Lietuvos ir Suomijos piliečių) skundą.
Ši pora dvejus metus patyrė sistemingą homofobinį ir ksenofobinį priekabiavimą, grasinimus nužudyti bei buvo užpulti panaudojant ašarinės dujas. Nors lingvistikos ekspertai patvirtino grasinimų faktą, skundas buvo atmesta dėl to, nes 6 dienas buvo vėluojama pateikti dokumentus, neatsižvelgus į pateiktus įrodymus apie pareiškėjų komandiruotę užsienyje.
Saviraiškos ir susirinkimų laisvės srityje fiksuojami dvejopi rezultatai. „Baltic Pride 2025“ sutraukė rekordinį dalyvių skaičių – apie 20 000 žmonių, o policijos ir organizatorių duomenys apie lankomumą pirmą kartą sutapo. Visgi pastebėta nauja tendencija: prieš LGBTQ+ nusistatę asmenys į eitynių trikdymą įtraukė nepilnamečius, kurie žodžiais baugino „Pride“ dalyvius ir mėtė įvairius daiktus.
 |
| 2025 m. įvykusios LGBTQ+ eitynės Vilniuje | „Soho club“ nuotr. |
Saviraiškos laisvės srityje teigiamai įvertintas Macatės prieš Lietuvą bylos užbaigimas Europos Tarybos Ministrų Komitete. Tai įvyko po to, kai Konstitucinis Teismas 2024 m. gruodį pripažino prieštaraujančia Konstitucijai įstatymo nuostatą, ribojusią informaciją apie tos pačios lyties asmenų šeimas vaikams skirtose knygose.
Ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl žmogaus teisių gynėjų saugumo. 2025 m. lapkritį Lietuvoje gyvenanti LGBTQ+ aktyvistė iš Rusijos patyrė grasinimus, skriejusius prie savo namų, prieš tai įvykdžius koordinuotas kibernetines atakas. Nepaisant pateiktų vaizdo įrašų ir dokumentuotų grasinimų nužudyti, kuriuos skleidė Rusijos karą Ukrainoje remiančios grupuotės, Lietuvos policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, motyvuodama įrodymų trūkumu. Be to, nevyriausybinės organizacijos išreiškė nerimą dėl sausį Seime vykusios konferencijos, kurioje dalyvavo Lenkijos organizacijos „Ordo Iuris“ prezidentas Jerzy Kwaśniewskis, žinomas kovingumu prieš LGBTQ+ teises.
Dokumente apžvelgiama lyties tapatybės pripažinimo padėtis. Rugsėjį Konstitucinis Teismas atsisakė vertinti teisinio reguliavimo trūkumą dėl lyties keitimo procedūrų, teigdamas, kad tai Seimo atsakomybė, nors ir pripažino, kad Lietuva vis dar neįgyvendino 2007 m. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo byloje L. prieš Lietuvą.
Užsienio politikos fronte Lietuva išliko aktyvi. 2025 m. gegužę ji kartu su kitomis 15 Europos Sąjungos valstybių pasirašė deklaraciją, raginančią Vengriją persižiūrėti LGBTQ+ asmenis diskriminuojančias pataisas.
Padėtis Europoje – nerimą kelianti: kilo rimtas pavojus
Metinėje „ILGA-Europe“ apžvalgoje konstatuojama, kad draudimai rengti „Pride“ eitynes Europos Sąjungoje bei baudžiamasis persekiojimas už tariamą propagandą ir ekstremizmą rodo pavojingą tendenciją: išpuoliai prieš LGBTQ+ stiprėja.
Organizacija išplatintame pranešime žiniasklaidai pabrėžė, kad per pastaruosius metus stebima ryški tendencija, jog anksčiau prieš LGBTQ+ bendruomenę taikytos represinės priemonės dabar imtos pasitelkti ir prieš kitas visuomenės grupes. Europa įžengė į naują etapą, kuriame kitaminčių slopinimas pradedamas masiškai, LGBTQ+ asmenims ir organizacijoms išliekant vienais pagrindinių taikinių.
„ILGA-Europe“ direktoriaus pavaduotoja Katrin Hugendubel pažymėjo, kad per pastarąjį dešimtmetį organizacijos metinėse apžvalgose fiksuojami modeliai yra gerai žinomi.
Pasak jos, propaganda, atpirkimo ožių paieška ir dezinformacija palaipsniui virsta pamatinių teisių neigimu, o tuomet pradedami priimti įstatymai, kriminalizuojantys aktyvizmą ir nutildantys visuomenę.
 |
| Katrin Hugendubel | LGL/Augusto Didžgalvio nuotr. |
K. Hugendubel teigimu, nors pokyčių tempas ir intensyvumas skirtingose šalyse varijuoja, bendra trajektorija yra akivaizdi ir tai kelia nerimą.
„ILGA-Europe“ ataskaitoje nurodoma, kad pastarąjį dešimtmetį dalies šalių vyriausybių taikyti ribojimai, iš pradžių išmėginti juos panaudojant prieš LGBTQ+, galiausiai tapo platesne politika. Europoje pradedama nutraukti finansavimą pilietinei visuomenei, įvedami draudimai organizacijoms, piktnaudžiaujama teismine galia.
Ataskaitoje išskiriamas atvejis, kai Vengrijoje Budapešto meras pratrauktas atsakomybėn už „Pride“ eitynių organizavimą,
„ILGA-Europe“ išskiria ir kaltinimus, su kuriais susidūrė 11 aktyvistų iš Jaunųjų LGBTI+ asociacijos Turkijoje. Teisėsauga apkaltino juos pažeidus Asociacijų įstatymą.
Turkijoje žurnalistai, pranešantys apie politiką, susijusią su LGBTQ+, yra tiriami dėl dezinformaciją draudžiančių įstatymų pažeidimų, o naujienų portalo „KaosGL.org“ vyriausioji redaktorė buvo suimta dėl tariamos narystės teroristinėje organizacijoje. Turkijos policija sulaikė ir Europos Tarybos jaunimo delegatą Eneso Hocaogulları po jo kreipimosi į tarybą dėl policijos vykdomo smurto ir demokratinių vertybių erozijos.
Ataskaitoje pažymima, kad tuo metu Baltarusijoje priimtos pataisos, pagal kurias vadinamoji homoseksualumo ir lyties keitimo „propaganda“ klasifikuojama kaip žalinga vaikams, taip sudarant prielaidas baudžiamosioms sankcijoms.
Kriminalizavimo tendencija stiprėja ir kituose regionuose: Kirgizijoje parengtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes už informacijos, kuri kuria „teigiamą požiūrį“ į vadinamąją netradicinę seksualinę orientaciją, platinimą.
„ILGA-Europe“ akcentuoja, kad Rusijos pareigūnai stiprina persekiojimą prieš LGBTQ+ asmenis, vadovaudamiesi 2023 metais priimtu šalies Aukščiausiojo Teismo sprendimu pripažinti „tarptautinį LGBTQ+ judėjimą“ ekstremistine organizacija. Rusijos miestuose, teigiama ataskaitoje, nesiliauja reidai, blokuojami tinklalapiai, pradėta kurti LGBTQ+ asmenų duomenų bazė.
Nerimaujama ir dėl translyčių teisių padėties. „ILGA-Europe“ atkreipia dėmesį, kad vykdomos tokios politinės priemonės, kurios grįstos prielaida, jog egzistuoja tik dvi „biologinės lytys“. Pavyzdžiui, 2025 m. Jungtinėje Karalystėje Aukščiausiasis Teismas išaiškino terminus „moteris“ ir „lytis“ pagal biologinę lytį gimimo metu, o Vengrijoje priimtos Konstitucijos pataisos, kuriomis lytis apibrėžiama kaip nekintama biologinė duotybė. Tuo metu Sakartvelo parlamentarai pritarė pakeitimams, kuriais asmenys nebesaugomi pagal lygiateisiškumą garantuojančius įstatymus lytinės tapatybės pagrindu.
K. Hugendubel svarsto, kad po antrojo pasaulinio karo sukurtos žmogaus teisių apsaugos priemonės šiuo metu atsidūrė rimtame pavojuje.
„ILGA-Europe“ direktoriaus pavaduotojos teigimu, kalbama ne apie ideologiją, o apie persekiojamus žmones, todėl šalių lyderiai privalo reaguoti skubiai, kadangi be ryžtingų veiksmų gresia spartus ir pavojingas demokratinis kolapsas.
„ILGA-Europe“ savo metinę apžvalgą apie LGBTI asmenų teisių padėtį Europoje ir Vidurio Azijoje publikuoja jau 15 metų.
Ataskaita remiasi daugiau nei 200 aktyvistų ir teisės specialistų iš 54 šalių įžvalgomis, dokumentuojant pokyčius teisinės apsaugos, susirinkimų laisvės, sveikatos apsaugos, prieglobsčio politikos bei kitose srityse.