Vengrijos parlamento rinkimuose opozicijos lyderis Peteris Magyaras paskelbė pergalę prieš ilgametį šalies premjerą Viktorą Orbaną, pareiškęs, kad „nuvertė režimą“, kai jo vadovaujama partija „Tisza“ įveikė valdančiąją „Fidesz“.
 |
| Peteris Magyaras | Asmeninio albumo/„Instagram“ nuotr. |
.png)
„Linkiu Lietuvai nenuvažiuoti tuo takeliu, kuriame buvo Vengrija. Ji buvo tapusi dusinančia valstybe, iš kurios dalis jaunų žmonių, nematydami perspektyvų, tiesiog išvyko“, – rašė Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė, savo „Facebook“ sekėjams pirmadienį papasakojusi, kaip 2016-2017 m. studijuodama tuo metu Budapešte įsikūrusiame Vidurio Europos universitete dalyvavo proteste prieš šio universiteto išvarymą iš Vengrijos ir rinko pinigus mitingo išlaidoms padengti.
V. Orbanas, laikomas artimu Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino sąjungininku, per savo valdymo laikotarpį priėmė nemažai prieštaringai vertintų sprendimų, tarp jų – ir dėl LGBTQ+ teisių, kurias nuspręsta riboti.
 |
| Viktoras Orbanas 2011 m. | „Europai Bizottsag“/Vegel Daniel nuotr. |
2023 m. V. Orbanas apkaltino Europos Sąjungą, teigdamas, kad ji spaudžia priimti LGBTQ+ teises užtikrinančius įstatymus.
Dar 2021 m. Vengrijoje buvo priimtas įstatymas, draudžiantis nepilnamečiams skirtame turinyje „propaguoti“ homoseksualumą ar lyties keitimą. Pagal šias nuostatas, filmai ir televizijos laidos, kuriose vaizduojama LGBTQ+ tematika, prilygintos smurtiniam, su narkotikais ir kitomis temomis suaugusiems skirtu turiniu.
„Mes turime pastatyti sieną, kad apsaugotume vaikus nuo lytinės ideologijos, kuri į juos nusitaikė“, – yra pareiškęs V. Orbanas.
P. Magyaras rinkimų kampanijoje akcentavo siekį mažinti Vengrijos priklausomybę nuo Rusijos ir stiprinti ryšius su Europos Sąjunga bei Ukraina.
Opozicijos lyderio pergalė įvyko po pastaraisiais metais sugriežtintos Vengrijos valdančiųjų politikos LGBTQ+ teisių srityje.
2025 m. kovą Vengrijos parlamentas priėmė įstatymą, draudžiantį rengti ar dalyvauti susibūrimuose, kurie, remiantis „vaikų apsaugos“ įstatymu, laikomi homoseksualumo ar lytinės tapatybės „propagavimu“ nepilnamečiams. Už įstatymo pažeidimus numatytos baudos, o renginių organizatoriams gali grėsti ir iki vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.
Nepaisant draudimo, 2025 m. birželio 28 d. įvykusiose Budapešto „Pride“ eitynėse dalyvavo iki 200 tūkst. žmonių. Akcija tapo tiek LGBTQ+ bendruomenės palaikymo, tiek demokratinių vertybių gynimo simboliu. Mažesnės eitynės 2025 m. spalio 4 d. surengtos ir Pečo mieste, o prieš jų organizatorių Gezą Buzą-Habelį pradėtas baudžiamasis persekiojimas.
Vengrijoje tos pačios lyties asmenų santuokos nėra įteisintos. Nuo 2009 m. šalyje galioja registruotos partnerystės institutas, suteikiantis daugumą sutuoktinių teisių, išskyrus įvaikinimą, pagalbinį apvaisinimą ir pavardės pasirinkimą.
Kai Vengrijos parlamentarai 2025 m. priėmė sprendimą uždrausti „Pride“ eitynes, P. Magyaras teigė, kad valdantieji tokiu būdu siekė nukreipti dėmesį nuo socialinių problemų šalyje. Politikas žadėjo, kad, jo partijai laimėjus rinkimus, Vengrijoje bus užtikrinta susirinkimų laisvė.
Vis dėlto politikas sulaukia ir kritikos dėl pakankamai atsargios laikysenos LGBTQ+ teisių klausimu.
Skelbiama, kad P. Magyaro rinkimų programoje nenumatyti reikšmingi pokyčiai LGBTQ+ teisių srityje. Dalis LGBTQ+ aktyvistų ragina rinkimus laimėjusį politiką aiškiau įsipareigoti ginti žmogaus teises.
Kaip skelbia AFP, žmogaus teisių aktyvistas Geza Buzas-Habelis dar prieš rinkimus teigė, kad opozicija vengia aiškiai komunikuoti LGBTQ+ teisių klausimais, todėl, anot jo, Vengrijoje ir toliau būtina pilietinei visuomenei išlikti budriai.
Parengta pagal „The PinkNews“ ir kt. informaciją