Darbą baigianti Latvijos premjerė Evika Silina pareiškė, kad valdančiosios koalicijos griūties požymiai pasirodė kilus nesutarimams dėl Stambulo konvencijos denonsavimo. Taip politikė antradienį pareiškė Latvijos nacionaliniam transliuotojui LTV.
![]() |
| Evika Silina | Reinis Inkens/Saeimos nuotr. |
Pasak premjerės, praėjusiais metais pasikeitusi Žaliųjų ir valstiečių sąjungos (ZZS) pozicija dėl Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos bei kovos su juo tapo pirmuoju įspėjimu apie koalicijos nestabilumą.
„Nuo to momento man tikrai teko įdėti gerokai daugiau pastangų siekiant išlaikyti koaliciją“, – teigė E. Silina.
Kaip anksčiau skelbė LSM, Latvijos Saeima 2024 metais ratifikavo Stambulo konvenciją. Tačiau po metų ZZS, susivienijusi su opozicija, pakeitė savo poziciją ir inicijavo sprendimą atsitraukti nuo konvencijos įgyvendinimo. Tai sulaukė tarptautinės kritikos bei paskatino protestus pačioje Latvijoje.
Dėl kilusio pasipiktinimo prezidentas Edgars Rinkevičs paragino Saeimą klausimą svarstyti iš naujo, atsisakydamas pasirašyti konvenciją. Parlamentas nusprendė klausimo nagrinėjimą atidėti iki po spalį vyksiančių rinkimų susiformuosiančios naujos Saeimos.
Laikinasis ministras pirmininkas Andris Kulbergs, kuris vadovaus vyriausybei iki rinkimų, pažadėjo vengti visuomenę skaldančių klausimų, įskaitant ir Stambulo konvencijos temos.
Kalbėdama apie savo vadovautos vyriausybės darbą, E. Silina sakė, kad ministrų kabinetas priėmė daug sprendimų ir dirbo itin intensyviai.
„Vyriausybėje dirbome kaip gera komanda, tačiau Saeimoje buvo sunkiau“, – pripažino atsistatydinusi premjerė.
Ji pabrėžė, kad jos vadovauta koalicija tapo aiškiu partijos „Naujoji vienybė“ politinės galios įrodymu – vyriausybėje dirbo septyni šios politinės jėgos ministrai.
E. Silina taip pat pažymėjo, kad priešrinkiminis laikotarpis didino įtampą ir jos vadovautoje koalicijoje, partijoms kovojant dėl rinkėjų palankumo.
Ji teigė neatsisakysianti padėti A. Kulbergui, jei šiam prireiktų patarimų einant ministro pirmininko pareigas.
„Premjeras supranta premjerą“, – sakė E. Silina, pridurdama, kad kartais tenka pamiršti partinius interesus ir priimti sprendimus valstybės labui.
Politikė taip pat nesigailėjo sprendimo pareikalauti atsistatydinti gynybos ministrą Andrį Sprūdą, nors netrukus po to atsistatydino ir pati.
„Negalėjau toleruoti tokių tuščių gynybos ministro kalbų. Yra svarbių klausimų, kurie buvo stabdomi dėl politinės ideologijos, o tai Gynybos ministerijoje nepriimtina“, – sakė ji.
Paklausta, ar taps „Naujosios vienybės“ kandidate į premjero postą artėjančiuose rinkimuose, E. Silina teigė, kad partija šį klausimą dar aptars, o jai pačiai reikia tai apsvarstyti.
Pasak jos, partijoje yra ir daugiau politikų, galinčių užimti premjero pareigas.
E. Silina atsistatydino gegužės 14 dieną, prieš pat Saeimoje turėjusį vykti balsavimą dėl nepasitikėjimo jos vadovaujama vyriausybe.
