Po mirtino išpuolio Berlyno LGBTQ+ bendruomenės eitynėse socialiniuose tinkluose pradėjo sparčiai plisti klaidinanti informacija: skelbta apie tariamą sprogimo grėsmę, šūvius parke bei įtariamojo sulaikymą, nors policija tuo metu dar tik vykdė jo paiešką, praneša „Euronews“.
 |
| Prie Brandenburgo vartų Berlyne – gedulas | Gali Jaffe nuotr. |
.png)
Pareigūnų duomenimis, transporto priemonės vairuotojas, įsirėžęs į minią pėsčiųjų take miškingoje teritorijoje, išlipo iš automobilio ir mačete puolė praeivius.
Kitą dieną institucijos paskelbė įtariamojo – 21 metų Abdul B. – nuotrauką. Tos pačios dienos vakarą jis buvo nukautas per policijos operaciją, kai puolė pareigūnus.
Nors internete keltos versijos, kad užpuolikas galėjo veikti ne vienas, pareigūnai teigė neturintys duomenų apie bendrininkus.
 |
| Teisėsauga apžiūri užpuoliko automobilį | Stop kadras |
Skelbė apie nepatvirtintą sprogmens grėsmę
Renginio organizatoriai netrukus po 22 val. paskelbė nutraukiantys pagrindinę „Pride“ programą ir dėl „sudėtingos situacijos“ paragino žmones pasitraukti iš teritorijos.
Praėjus mažiau nei valandai po išpuolio, anoniminėse socialinio tinklo „X“ paskyrose imta tvirtinti, kad teritorija evakuojama dėl sprogimo grėsmės. Tačiau tuo metu nei policija, nei kitos atsakingos institucijos tokios informacijos nebuvo patvirtinusios.
Taip pat platinti pranešimai, esą Tiergarteno parke aidėjo šūviai. Vėliau paaiškėjo, kad ir ši informacija neatitiko tikrovės.
Informacinį vakuumą, susidariusį pareigūnams dar tik renkant ir tikrinant duomenis apie išpuolį, greitai užpildė spėlionės, bei su įvykiu klaidingai susieti vaizdo įrašai.
Vaizdo įrašas klaidingai pateiktas kaip užpuoliko sulaikymas
Internete paplito filmuota medžiaga, kurioje matyti, kaip policijos pareigūnai ant žemės sulaiko baltus marškinius vilkintį vyrą.
Vaizdo įrašas, pažymėtas dešiniojo sparno Vokietijos laikraščio „Junge Freiheit“ logotipu, buvo plačiai platinamas teigiant, kad jame užfiksuotas „Pride“ užpuoliko sulaikymas.
„Euronews“ faktų tikrinimo komanda „The Cube“ nustatė, kad ta pati medžiaga taip pat platinta prorusiškuose „Telegram“ kanaluose ir vokiškoje interneto svetainėje „Pravda“.
Šis portalas priklauso tarpusavyje susijusių, panašų turinį skelbiančių svetainių tinklui, kurį tyrėjai yra sieję su Kremliui palankiomis informacinės įtakos operacijomis.
Tačiau policija tuo metu buvo aiškiai nurodžiusi, kad įtariamasis išpuolio vietoje nebuvo sulaikytas.
 |
| Išpuolio vieta | „France 24“ vaizdo medžiagos stop kadras |
Su išpuoliu susietas niekuo dėtas „TikTok“ kūrėjas
Pareigūnams ieškant užpuoliko, socialiniuose tinkluose taip pat pradėti platinti „TikTok“ turinio kūrėjo Abdul Malik vaizdo įrašai. Jis buvo klaidingai įvardytas išpuolį surengusiu asmeniu.
Kai kuriuose įrašuose teigta, esą A. Malikas įvykdė ataką po to, kai, nepaisant ankstesnio išsiuntimo iš šalies, jam buvo leista grįžti į Vokietiją.
Ši melaginga informacija pasitelkta ir kritikuojant Vokietijos migracijos bei užsieniečių išsiuntimo politiką, nors tikrojo įtariamojo tapatybė tuo metu dar nebuvo oficialiai paskelbta.
Nors A. Maliko vardas buvo panašus į įtariamojo, vyras paneigė bet kokį ryšį su išpuoliu. Socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše jis teigė esantis priblokštas, kad buvo susietas su nusikaltimu.
Pasak A. Maliko, melagingi kaltinimai sukėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir jo šeimos nariams.
Nekalti žmonės klaidingai kaltinti ir anksčiau
„Euronews“ pažymi, kad tai ne pirmas atvejis, kai po didelio atgarsio sulaukusio smurtinio išpuolio socialinių tinklų vartotojai nusikaltimu apkaltina su juo nesusijusius asmenis.
Po 2013 metų Bostono maratono sprogdinimų internete įtariamaisiais buvo klaidingai paskelbti keli nekalti žmonės. Tik vėliau oficialus tyrimas nustatė tikruosius už išpuolį atsakingus asmenis.
Panaši situacija gegužę kilo po automobilio išpuolio Leipcige. Internete platintos tariamo užpuoliko nuotraukos ir jis klaidingai sietas tiek su kairiųjų antifašistiniu judėjimu „Antifa“, tiek su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).