Seimo vicepirmininkė, liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina teisingumo ministrę Ritą Tamašunienę pripažinti pralaimėjimą teisiniame ginče dėl pareigos įregistruoti tos pačios lyties porų partnerystes ir nebeskųsti poroms palankių teismų sprendimų.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | O. Posaškovos/LRS nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Taip liberalų lyderė sureagavo į antradienį paskelbtą Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria atmestas Teisingumo ministerijos skundas ir paliktas galioti Kauno apylinkės teismo sprendimas, pripažinęs dviejų moterų partnerystę bei įpareigojęs valstybę, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija, ją įregistruoti.
„Laikas teisingumo ministrei Ritai Tamašunienei rasti drąsos pripažinti pralaimėjimą dėl partnerystės ir nebesityčioti iš Lietuvos piliečių, kuriems partnerystės pripažinimas yra svarbus“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ rašė V. Čmilytė-Nielsen.
„Žmonės Lietuvoje XXI amžiuje gyvena įvairiai. Valstybės užduotis nėra apsunkinti jų gyvenimą vien todėl, kad kažkam nepatinka jų šeima. Tamsuoliškumas nėra vertybė“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė pareiškė, kad šiuo metu susiklosčiusi situacija – paradoksali.
„Paradoksali situacija, kai Teisingumo ministerija, kuri tradiciškai buvo teisinės valstybės principų sergėtoja bet kurioje vyriausybėje, dėl ideologinių ministerijos vadovių nuostatų iš paskutiniųjų stengiasi stabdyti Konstitucinio Teismo sprendimo įgyvendinimą“, – teigė liberalė.
V. Čmilytė-Nielsen atkreipė dėmesį, kad Teisingumo ministerija iki šiol yra apskundusi keturis teismų sprendimus dėl partnerystės įregistravimo. Tai anksčiau yra nurodžiusi ir pati ministerija. Skundais siekiama, kad aukštesnės instancijos teismai įvertintų, ar žemesnės instancijos teismai neviršija savo įgaliojimų įpareigodami registruoti partnerystę, kai Seimas iki šiol nėra priėmęs įstatymo.
Teismas: šiuo metu tai vienintelis galimas būdas
Klaipėdos apygardos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, nepakeitė Kauno apylinkės teismo sprendimo, kuriuo konstatuota, kad pareiškėjos yra partnerės ir valstybė turi įregistruoti jų partnerystę.
Apygardos teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo (KT) doktrina, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotais žmogaus teisių apsaugos standartais. Teismas konstatavo, kad šiuo metu kreipimasis į teismą dėl partnerystės pripažinimo yra vienintelis pareiškėjoms prieinamas būdas užtikrinti jų šeimos santykių teisinį pripažinimą Lietuvoje.
Byloje taip pat nustatyta, kad moterys kartu gyvena ilgiau nei metus, o jų santykiai yra nuolatinio ir ilgalaikio pobūdžio. Tai, kad pareiškėjos yra sudariusios santuoką užsienyje, teismo vertinimu, savaime nepanaikina jų teisės siekti, kad šeimos santykiai Lietuvoje būtų pripažinti partnerystės forma.
Teismas taip pat pripažino pagrįsta pirmosios instancijos išvadą, kad pareiga įregistruoti partnerystę tenka valstybei, kuriai šioje byloje atstovauja Teisingumo ministerija.
 |
| Karolinos ir Eglės partnerystės įregistravimo ceremonija Vilniaus Rotušėje | Eimanto Paulausko nuotr. |
„Tamsuoliškumas nėra vertybė“
V. Čmilytė-Nielsen savo ruožtu teigė, kad teismų įsikišimo poreikis atsirado dėl to, jog Seimas iki šiol nėra sukūręs partnerystės registravimo mechanizmo.
„Teismas pasakė labai paprastą dalyką: kol Seimas nesukūrė kito mechanizmo, žmonės negali likti be savo šeimos teisinės apsaugos vien todėl, kad politikai metų metus nesugeba priimti sprendimo. Dabar ministerija svarsto eiti dar toliau – į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą“, – rašė politikė.
„Gal jau gana?“ – klausė ji.
Liberalų sąjūdžio pirmininkė pabrėžė, kad, jos vertinimu, valstybė neturėtų apsunkinti šeimų teisinio pripažinimo dėl politinių ar vertybinių nesutarimų.
„Žmonės Lietuvoje XXI amžiuje gyvena įvairiai. Valstybės užduotis nėra apsunkinti jų gyvenimą vien todėl, kad kažkam nepatinka jų šeima.
Tamsuoliškumas nėra vertybė“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikė įraše taip pat sukritikavo ministrės R. Tamašunienės ir jos bendražygių deklaruojamus vertybinius prioritetus, atkreipdama dėmesį į Vilniaus rajone esančius gatvių pavadinimus.
„O jeigu Teisingumo ministrei ir jos politiniams bendražygiams norisi pakovoti už vertybes, Vilniaus rajone darbo dar yra. Ten iki šiol liko gatvių pavadintų Henryko Gulbinowicziaus, nubausto dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo, vardu.
Čia principingumas būtų labai vietoje“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ministerija svarsto kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą
Teisingumo ministerija antradienį nurodė neatmetanti galimybės dėl nutarties kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT).
Ministerijos teigimu, pirmiausia bus išanalizuota Klaipėdos apygardos teismo nutartis ir įvertintas tolesnių procesinių veiksmų poreikis. Jeigu būtų nustatyti Civilinio proceso kodekse numatyti kasacijos pagrindai, būtų sprendžiama dėl kreipimosi į LAT.
Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau ji per tris mėnesius gali būti skundžiama kasacine tvarka LAT.
Konstitucinis Teismas 2025 m. balandžio 17 d. konstatavo, kad Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystė galima tik tarp vyro ir moters, prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat išaiškino, kad tol, kol įstatymų leidėjas nėra nustatęs partnerystės teisinio reguliavimo, asmenys savo teisę į partnerystę ir jos įregistravimą gali įgyvendinti kreipdamiesi į teismą.