Indonezijos valdžiai „LGBTQ+ kultūros plitimą“ įtraukus į grėsmių šalies nacionaliniam saugumui sąrašą, žmogaus teisių organizacijos ragina šią nuostatą atšaukti ir perspėja apie vis blogėjančią LGBTQ+ žmonių padėtį šalyje.
 |
| Asociatyvi Deden R / pexels.com nuotr. |
.png)
Jarmo.net
LGBTQ+ naujienų portalas
Indonezijos LGBTQ+ teisių organizacijos „Arus Pelangi“ teigimu, ši politika jau paskatino LGBTQ+ žmonių „sekimą, stebėjimą ir kontrolę“.
„ILGA Asia“ vykdomasis direktorius Henry Kohas perspėjo, kad toks valdžios žingsnis „peržengia pavojingą ribą“. Organizacija taip pat ragina Indoneziją atmesti siūlymus kriminalizuoti savanoriškus tos pačios lyties asmenų santykius ar LGBTQ+ žmogaus teisių gynimą.
Nors nacionaliniu mastu savanoriški tos pačios lyties asmenų santykiai Indonezijoje nėra uždrausti, tokie santykiai kriminalizuojami kai kuriose šalies provincijose ir savivaldybėse.
„Žmogaus teisių padėtis LGBTIQ žmonėms Indonezijoje sparčiai blogėja, stiprėjant institucinei diskriminacijai, stebėjimui ir profiliavimui, viešam stigmatizavimui, reidams ir budinčiųjų grupių smurtui“, – anksčiau skelbė „ILGA Asia“.
Organizacijos teigimu, „LGBTQ+ kultūros plitimo“ įtraukimas į nacionalinės gynybos politiką seksualinei ir lyčių įvairovei suteikia nacionalinio saugumo grėsmės atspalvį bei gali legitimizuoti diskriminacines priemones, stebėjimą ir LGBTQ+ bendruomenės veiklos ribojimą.
Nuo šių metų liepos Indonezijos religinių reikalų ministerija taip pat rengia mokymo medžiagą, kuria siekiama užkirsti kelią vadinamajam „LGBTQ+ kultūros plitimui“. Numatyta ją naudoti religiniame švietime, konsultuojant žmones ir vykdant viešąją informavimo veiklą.
Šią medžiagą planuojama pradėti taikyti 2026-2027 mokslo metais.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Indonezijoje tebegalioja daugiau kaip 45 regioniniai teisės aktai, nukreipti prieš LGBTQ+ žmones. Baiminamasi, kad naujoji nacionalinės gynybos politika gali paskatinti dar daugiau panašių ribojimų provincijų ir vietos valdžios lygmeniu.
Pastaraisiais metais šalies teisėsauga ne kartą rengė reidus privačiuose susibūrimuose, kurių dalyviai buvo laikomi LGBTQ+ bendruomenės nariais. Tam naudojamos plačiai interpretuojamos moralės ir pornografijos įstatymų nuostatos.
2025 metais per reidą viename Pietų Džakartos viešbutyje policija sulaikė 56 žmones, birželį privačiai išsinuomotoje viloje Bogore – 75 žmones, o spalį Surabajoje buvo sulaikyti 34 asmenys. Pastarieji po sulaikymo buvo viešai demonstruojami žiniasklaidai.
Valdžios institucijos taip pat stebi skaitmeninę erdvę. 2025 metų birželį Rytų Javoje buvo sulaikyti du su privačia „Facebook“ grupe siejami vyrai, o 2026 metų sausį Komunikacijų ir skaitmeninių reikalų ministerija pradėjo tyrimus dėl dar penkių grupių.
Birželį Karavange trimis įtariamaisiais paskelbti asmenys, kai internete plačiai paplito vaizdo įrašas, kuriame esą buvo užfiksuotas viešas tos pačios lyties asmenų intymus elgesys.
„Arus Pelangi“ duomenimis, 2024-2025 metais šalyje užfiksuoti 94 smurto prieš LGBTQ+ žmones atvejai, nuo kurių nukentėjo 141 žmogus.
Socialiniuose tinkluose taip pat plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuoti savavališkai veikiančių grupių išpuoliai prieš žmones dėl jų išvaizdos ar numanomos seksualinės orientacijos bei lytinės tapatybės.