Atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas - drąsus, talentingas, idėjų kupinas vaikinas. Tačiau nors muzikos pasaulyje jį lydi sėkmė, santykius su kai kuriai šeimos nariais gaubia tamsūs debesys. Kita vertus, Gražvydas tikino supratęs, kad žmogus yra laisvas ir turi teisę mylėti, todėl aplinkinių žmonių, net, regis, pačių artimiausių, nuomonė nėra svarbi, jeigu jie nėra pasiruošę priimti jo tokio, koks jis yra. Muzikiniame projekte „Lietuvos balsas" išgarsėjęs vaikinas pasidalijo savo mintimis apie tai, ko žmogų išmokina santykiai, linksmos arba įtemptos patirtys.
 |
| Gražvydas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Jonas Valaitis,
Jarmo.net redaktorius
Gražvydas išėjo iš spintos (coming out'ino) tūkstančių žmonių akivaizdoje. „Lietuvos balso" projekte prabilęs apie tai, jog yra LGBTQ+ bendruomenės narys, atlikėjas sulaukė kontraversiškų vertinimų. Vieni jį palaikė ir drąsino, kiti smerkė sakydami, esą jis tik nori daugiau dėmesio.
Vaikinas tikino, kad kalbėdamas apie savo tapatybę, pasijuto be galo laisvas, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis, kodėl jis prabilo. Menininkas teigė, kad jo užduotis buvo padrąsinti LGBTQ+ žmones visoje Lietuvoje.
Gražvydas įsitikinęs - laisvė yra dovana, kuria žmogus turi teise pasinaudoti. Laisvė kalbėti, mylėti, mąstyti yra tai, ką mums suteikia pasaulis. Deja, iš kai kurių žmonių ši laisvė yra atimama. Todėl natūralu, jog žmonės už šią laisvę kovoja.
Šis tekstas - tai istorijų ciklo „(Ne)nuodėmė" dalis. Daugiau istorijų galite skaityti čia: „Ne nuodėmė": apie tuos, kurie renkasi meilę
-Gražvydai, koks jūs buvote vaikas? - pasiteiravau atlikėjo.
-Galvodamas apie vaikystę, susimąstau. Gyvenimas toks greitas, regis, mes kartais pamirštame tai, nuo ko viskas prasidėjo, ir kai jūs manęs paklausėte, net stabtelėjau.
Ko gero, pats laimingiausias laikas vaikystėje buvo tuo metu, kai 2004 metais man buvo atlikta akių operaciją ir turėjau klinikose gulėti Kalėdų laikotarpiu. Gydytojas man padovanojo mašinėlę su pulteliu. Tai buvo neįtikėtina. Ir dar pasakų knyga! Tuo metu tai buvo labai daug.
Mano gydytojas, kuris mane operavo, buvo mano bičiulis, ligoninėje buvau mėgiamas vaikas. Tai man itin įsirėžė į atmintį.
-Apie ką svajodavote?
-Svajodavau būti vienu ryškiausiu futbolininkų pasaulyje (juokiasi, - aut. past.)
-Mėgote futbolą?
-Labai! Bet trauma pakišo koją. Man buvo 11 metų. Tuo metu praradau dalį regėjimo. Iki tol mokykloje žaisdavau futbolą, bet po traumos viskas pasikeitė radikaliai. Metus laiko praktiškai nieko nemačiau. Reikėjo operacijos.
-Svajonė būti futbolininku neišsipildė, tačiau tapote ryškių atlikėju. Likimas sudėliojo savaip...
-Taip. Žmogus yra mąstanti butybė ir laikui bėgant atranda savo kelią. Beje, karantino laiku ieškojau vis idėjų, kuo užsiimti. Ir pagaliau pradėjau kurti muziką kitiems. Anksčiau niekada nesu to daręs. Man puikiai sekasi.
 |
| Gražvydas | Asmeninio archyvo nuotr. |
-O ką reiškia kurti kitiems?
-Žmonės užsisako muziką, paprašo dainos. Pavyzdžiui, per šventes parašiau kalėdinę dainą. Praktiškai tapau kompozitoriumi. Anksčiau tikrai to bijodavau. Svarstydavau, kad mane tie lietuviško pramogų verslo rykliai suvalgys, jie viską užgrobę. Nieko panašaus!
-Sunkumai atveria naujas galimybe. Beje, kalbant apie LGBTQ+ temą, psichologai vis garsiau kalba apie tai, kad neheteroseksualios orientacijos žmonės ypatingai daug sunkumų patiria vaikystėje, paauglystėje. Kokia jūsų patirtis?
-Anksčiau būdavau toks žmogus, kuris labai kreipė dėmesį į kitų žmonių nuomonę. Tikriausiai nesuklysiu, jeigu pasakysiu, kad tokių žmonių daug. Kita vertus, kai tiek daug neapykantos, tenka nusispjauti. Nekentėjai lyg išnyksta. Jų nelieka.
Neseniai, kai pasirodė vienas interviu apie mane, kalbėjausi su broliu. Nutraukiau tą pokalbį. Jis sako: „Tu negali atvažiuoti Kalėdoms ar Naujiems metams su savo vaikinu, nes mes nenorime."
Pasakiau jam, kad jeigu jie nenori matyti mano vaikino, aš irgi neatvažiuosiu tol, kol jis nesupras, jog žmonės yra laisvi.
Laisvė yra didžiausia dovana ir jeigu kažkas tai stabdo, neleidžia būti savimi, vargu, ar toks žmogus vertas būti tavo gyvenimo kelyje.
Taigi, nors sunkumų buvo ir, tikiu, jie manęs dar laukia, jau išmokau, kad turiu savo kelią ir niekam neprivalau teisintis. Tai mano kelias!
-Ar tas noras būti laisvam ir tapo priežastimi, kodėl nusprendėte atsiskleisti savo orientaciją projekte „Lietuvos balsas"?
-Taip. Aš pagalvojau, kad tas atskleisdamas gali padėti kitiems. Tikiu, kad kiekvienas, kuris išeina iš spintos, padrąsina likusią, deja, pasislėpusią LGBTQ+ bendruomenės dalį. Gera kalbėti ir išsilaisvinti. Aš manau, kad žmonės neturi savęs bijoti.
-O kokiam žmogui pirmiausia nusprendėte atskleisti tokią svarbią savo tapatybės dalį?
-Mano sesuo sužinojo pirmoji. Airijoje bendravau su savo buvusiu vaikinu ir ji nusprendė atvykti pas mus. Išėjome į miestą pasilinksminti. Ji iš mano buvusio vaikino išgirdo frazę, kuri atskleidė, jog esame pora. Neturėjau kur dėtis. Tai buvo vienintelis žmogus, kuriuo pasitikėjau. Nusprendėme nueiti į gėjų klubą.
 |
| Gražvydas | Asmeninio archyvo nuotr. |
Aš nesu tikras, ką ji šiuo metu mąsto, mūsų bendravimas šiek tiek sustojęs, bendraujame kur kas mažiau.
-Santykiai šeimoje išliko įtempti, tiesa?
-Galiu drąsiai pasakyti, kad kol mano šeima nesusivoks, nenušvis, manęs nepriims, tol tie santykiai ir bus įtempti. Pavyzdžiui, mano brolis nenorėjo išvis su manimi kalbėtis, nebuvau jam brolis. Vėliau pradėjo kalbėtis.
Aš galiu užsidaryti, nebendrauti, tai yra mano šeimos problema, o ne mano tapatybės. Aš nesu itin artimas su savo šeimos nariais.
Jie yra konservatyvūs. Tai sunkiai pajudinama.
-Kai paskutinį kartą kalbėjome, buvo 2018 metų gegužė. Palietėme meilės temą, kuri itin svarbi LGTQ+ bendruomenei.
-Labai dažnai bijodavau, kad liksiu vienas. Svarstydavau, kad turiu pilną trūkumų.
Žmonės man aplink sakė, kad manęs dar laukia kažkokia pradžia, santykiai, bet jais tikėti nenorėjau. Tačiau tų žmonių kalbos išsipildė.
Aš galvoju, kad kiekvieni santykiai, į kuriuos žmogus neria, išmoko vis kažko naujo. Paskutiniuose santykiuose supratau, kaip svarbu nebėgti nuo savo ir poros trūkumų.
Žmonės meilės ieško visada. Tik svarbu, ką jie daro, kai ji aplanko.