Šiaulių apskrities policija gavo pranešimą iš tariamai susirūpinusio tėvo. Šis skundėsi, kad esą motina nuteikinėja sūnų prieš jį ir neva neleidžia bendrauti. Tačiau Šiaulių apylinkės teismui pagrinėjant bylą, paaiškėjo visai kitokios aplinkybės - tėvas psichologiškai smurtauja ne tik prieš motiną, bet ir prieš patį vaiką. Šis atsisakė bendrauti su tėvu, o motina vaiko taip pat negalėjo priversti to padaryti.
 |
| Tėvų skyrybos vaikams sužeidžia širdis. Tačiau net ir po skyrybų smurtavę vyrai nesiliauja kenkti tiek vaikams, tiek juos auginančioms motinoms | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Vaikas teigia, kad nenori susitikti su tėčiu, nenori, kad jis atvažiuotų į renginius, nes vieną kartą prie bažnyčios tėtis susipyko su mama ir ją pavadino negražiais žodžiais. Taip pat nurodė, kad kai tėtis atvyksta vienas, būna piktas, sako kad jis nemandagus, negražus berniukas", - rašoma Šiaulių apylinkės teismo nutartyje, priimtoje dar 2016 metų rugpjūčio 11 dieną.
„Eik tu šikt, išgama", - priminimė liudytoja tėvo žodžius, pasakytus judviejų vaiko motinai.
Apklausiamas psichologės, vaikas užsiminė net apie keli įvykius, susijusius su vyro panaudotu fiziniu smurtu prieš šeimą, kuomet pradėti ikiteisminiai tyrimai.
Tąkart teismas netenkino tėvo skundo, kai jis kreipėsi į teismą dėl nutraukto policijos tyrimo motinos atžvilgiu.
Tačiau teismus nuolat pasiekia panašios istorijos, kai prieš vaikus ir jų motinas smurtavę vyrai, kai šeimos išsiskiria, pradeda skųstis, jog jų teisės yra pažeidžiamos.
 |
| Neretai šeimos išyra dėl vyrų smurto | Asociatyvi pexels.com nuotr. |
Šalies teismuose nagrinėjant bylas dėl tėvų bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo, teisėjai neretai girdi, kad vaikas ne visuomet nori bendrauti su tėvu, o poros dažnai išsiskiria dėl vyrų smurto prieš sutuoktines.
Nepaisant to, jog smurtavo, pažeidė tiek buvusios sutuoktinės, tiek judviejų kažkada auginto vaiko interesus, tėvas matyti savo atžalą turi teisę. Tik dažnai jų tikrasis tikslas yra ne atkurti ryšį su vaiku, o ir toliau gąsdinti, smurtauti prieš moteris. Būtent taip kalbėjo jarmo.net kalbinti specialistai.
Problema egzistuoja itin seniai
Vilniaus Moterų namų valdomo Specializuotos kompleksinės pagalbos centro direktorė Lilija Henrika Vasiliauskė teigė, kad pandeminis laikotarpis itin išryškino visuomet egzistavusią problemą moterų teisių srityje - jos nesulaukia pakankamai pagalbos iš valstybės institucijų, jeigu patiria vyrų smurtą artimoje aplinkoje. Itin daug priekaištų L. H. Vasiliauskė pažėrė Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.
„Kalbant apie valstybės politiką moterų teisių klausimais, padėtis Lietuvoje yra itin apgailėtina”, - konstatavo L. Henrika Vasiliauskė.
Ji akcentavo, kad pasinaudodami įstatymų spragomis, prieš moteris smurtaujantys vyrai net iširus santykiams ir išsiskyrus mėgina toliau kenkti. Esą jie pasinaudoja teise matyti vaiką. L. Henrika Vasiliauskė pasakojo, kad tokiu atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba dažniausiai neatsižvelgia į tai, kad net atžala bijo smurtavusio tėvo, o šis nuolat rašo grasinančio pobūdžio žinutes moteriai.
„Tačiau tokiais atvejais yra pažeidžiamos ir vaikų teisės. Tėvas prisidengia teise matyti vaiką, nors teisėsauga net įrodo, kad smurtavo, pamynė įstatymus. Bet valstybės institucijos mėgina pažeisti ir moterų teises”, - kalbėjo L. Henrika Vasiliauskė.
 |
| L. H. Vasiliauskė | Vilniaus moterų namų nuotr. |
Karantinas išryškino spragas
Anot jos, dar praėjusių metų gruodį Vyriausybei sugriežtinus karantino sąlygas ir įvedus papildomus gyventojų judėjimo apribojimus, Teisingumo ministerija pateikė išaiškinimą, kuriame numatoma, jog tėvams nėra taikomas Vyriausybės nutarimu priimtas draudimas dėl artimų kontaktų su nepilnamečiais vaikais, o tai suteikė naujas galimybes smurtautojams pažeisti tiek moterų, tiek vaikų teises.
„Nedarant atskyrimo tarp sveikos šeimos ir disfunkciškos patriarchalinės šeimos toks išaiškinimas smurto prieš moteris artimoje aplinkoje atvejais atvėrė dar vienas duris smurtautojams terorizuoti savo aukas, moteris ir vaikus bei kelti jiems papildomą epidemiologinę riziką ir manipuliuoti institucijomis. Smurtautojai, prisidengdami tėvo teisėmis, naudojasi Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo bei socialinėmis tarnybomis kaip įrankiu savo smurtiniams veiksmams tęsti, o tarnybos savo perteklinėmis intervencijomis į asmens privatų gyvenimą įsijungia į šį procesą ir taip skatina prieš moterį ir jos vaikus vykdomą smurtą”, - teigė L. Henrika Vasiliauskė
Vilniaus miesto Specializuotos kompleksinės pagalbos centro direktorė teigė, kad moterys klausia patarimų, kaip apsiginti ir apsaugoti tiek save, tiek savo vaikus šiuo kritiniu pandemijos laikotarpiu.
L. Henrika Vasiliauskė skaičiavo, kad smurtą ir prievartą patiriančių moterų padėtis karantino sąlygomis tapo dar labiau pažeidžiama - per pirmąsias 6 pavasario karantino savaites kreipimųsi į policiją didėjo 20 proc., nužudymų – 120 proc.
Atsakomybė - moterims, o ne smurtautojams
Ji taip pat pasakojo, kad priėmus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą buvo įteisinta nauja institucinio smurto prieš moteris forma.
„Šiuo įstatymu remiantis, jeigu moteris praneša informaciją policijai apie patiriamą smurtą artimoje aplinkoje ir ji turi mažamečių vaikų, tai valstybė visu svoriu užgriuva moterį, prisistato Vaiko teisių apsaugos tarnyba ir pradeda tikrinti, ką moteris daro, tuo metu tėvas lieka tarytum nuošalyje.
Socialinės tarnybos tikrina nuolat moteris, turinčias visus socialinius įgūdžius, net aukštą išsilavinimą.
Prie jos pastatomas viršininkas, kuris esą žino geriau”, - situacijos absurdiškumu stebėjosi L. Henrika Vasiliauskė.
Vilniaus Moterų namų vadovė aiškino, kad taip valstybė demonstruoja užgaulų požiūrį, kad moteris yra neįgali pasirūpinti savo vaikais. „Vos pranešusi apie smurtą, patiriamą šeimoje, moteris valstybės institucijų akyse tampa socialiai neatsakinga”, - kalbėjo L. Henrika Vasiliauskė.
 |
| Šaltinis: vaikoteises.lt |
Vaiko teisių sergėtojai
Paaiškino, kada tenka stebėti tevus
Tačiau Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovai tokius kaltinimus atmeta. Jie teigia, kad šeimos skyrybų atveju Tarnybos veiksmams jokios įtakos neturi aplinkybės – pas kurį iš tėvų nustatoma vaiko gyvenamoji vieta, nes visuomet taikoma vienoda praktika. Be to, esą tėvai stebimi ir kontroliuojami tikrai ne visada.
Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (VTAS) vyriausioji specialistė Rūta Repčenkienė portalui jarmo.net komentavo, kad kai teisme gaunamas ieškinys dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
„Tai reiškia, kad Skyriaus specialistai apsilanko tiek ieškovo, tiek atsakovo šeimose, ištiria šeimos aplinkos sąlygas, išklauso šalių bei vaikų nuomones, pagal nustatytas aplinkybes surašoma išvada bei pateikiama teismui.
Nustačius vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, Skyriaus specialistai tikrai nepradeda stebėti nė vieno tėvo gyvenimo sąlygų, kadangi tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi prioritetinę teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka", - teigė R. Repčenkienė.
Anot jos, valstybės institucijoms ir savivaldybėms tokia pareiga atsiranda tik tuomet, kai tėvai dėl tam tikrų priežasčių negali įgyvendinti tėvų valdžios.