Prancūzijoje atlikta asociacijos „Futbolas drauge“ paskelbta apklausa teikia vilčių, kad ši viena labiausiai homofobiškų sporto šakų netolimoje ateityje taps tolerantiškesnė.
 |
| Asociatyvi Sven Kucinic/Unsplash nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Sportininkų nuomone, nors atsiskleidimas komandoje yra drąsus, moraliai sunkus ir kartais gali atrodyti pavojingas žingsnis, jis nepakeistų jų laikysenos atsiskleidusio asmens atžvilgiu. 76 proc. respondentų pasiruošę palaikyti ir apginti komandos draugą, jei kiltų problemų.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad 40 proc. jaunųjų sportininkų mano, jog futbolas tebėra homofobiška sporto šaka. Pusė apklaustųjų teigė, kad tarp jų komandos narių yra homofobų.
Paradoksas: nors rezultatai ir nuteikia optimistiškai, apklausa rodo, kad stereotipai tebėra tvirtai įsišakniję: 43 proc. apklaustųjų teigė, kad jaustųsi nejaukiai duše, jei ten būtų ir homoseksualus komandos draugas.
42 proc. sportininkų pripažino, rungtynių, treniruočių metu ar būdami tribūnose patyrę homofobiškų įžeidinėjimų. Daugumos nuomone, tokių įžeidimų tikslas – daugiau provokuoti, destabilizuoti arba tiesiog pasijuokti, o ne įžeisti. 44 proc. prisipažino sulaukę homofobiškų patyčių iš komandos draugų. 40 proc. patyčių yra homofobinio, 17 proc. – rasistinio turinio.
67 proc. sportininkų sutinka, kad būtina imtis skubių priemonių prieš futbole išsikerojusią homofobiją. Jų manymu, tinkamos priemonės yra rungtynių stabdymas dėl homofobijos apraiškų, tolerancijos ugdymas tarp jaunų sportininkų futbolo klubuose, informacinių pranešimų demonstravimas prieš ir po rungtynių.