Nors naujoji socdemų vedlė 2006 metais palaikė „gėjų propagandos" draudimą, vėliau nuomonė keitėsi

„Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės", - yra pasakęs amerikietis poetas ir satyrikas Džeimsas Raselas Lovelis. Galbūt šis pasakymas tinka ir europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės požiūriui į LGBTQ+ bendruomenę: anksčiau aršiai pasipriešinusi LGBTQ+ lygiateisiškumui, šiuo metu politikė daug nuosaikesnė žmogaus teisių klausimu. Tačiau abejonių dėl jos pozicijos tam tikrais momentais vis dar kyla.

Vilija Blinkevičiūtė | Jarmo.net koliažas


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net


Gegužės 9-ąją paaiškėjo, kas tapo didžiausios Lietuvos politinė partijos vedle. Prieš kurį laiką atsistatydinusį Gintautą Palucką pakeitė Vilija Blinkevičiūtė, įveikusi Juozą Oleką Lietuvos socialdemokratų partijos šią savaitę vykusiuose pirmininko rinkimuose. Pranešama, kad pareigas ji pradės eiti nuo gegužės 29 dienos. Kol kas neaišku, ar laimėjusi pirmininko rinkimus, ji atsisakys Europos parlamento narės mandato. 

Be to, kyla klausimas, koks yra naujosios socialdemokratų partijos pirmininkės požiūris į LGBTQ+ bendruomenę

Sako, kad meilės neįrėmina

Prieš rinkimus vykusiuose kandidatų debatuose V. Blinkevičiūtė netiesiogiai užsiminė apie tos pačios lyties asmenų santykius. Pasisakydama apie šeimos sampratą, ji teigė meilės neįrėminanti.

„Santuoka apibrėžta Konstitucijoje, aš tą suprantu, bet čia netelpa į jokius rėmus ir apibrėžimus“, – debatuose su J. Oleku sakė V. Blinkevičiūtė. Vis tik į portalo gayline.lt atsiųstą užklausą, ar palaiko partnerystės įstatymą, V. Blinkevičiūtė neatsakė.

V. Blinkevičiiūtė |flickr.com nuotr.


Sakė, kad negali būti diskriminacijos

„Sunkiais klausimais, kaip kultūrinio progresyvumo, LGBT ir kitais, jie gali „nusimuilinti“. Nepaisant to, kad jie palaiko progresyvų balsą, bet yra Lietuvos regionų realybė, kurioje niekam tai nerūpi ir nemanau, kad jie turės užtektinai vaizduotės, kaip derinti tuos dalykus“, – naujienų agentūrai ELTA kovo mėnesį teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Andrius Bielskis.

Vis tik svarbu prisiminti, kad dar 2011 metų rugsėjį Europos parlamente priimant rezoliuciją „dėl žmogaus teisių, seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės Jungtinėse Tautose“, ją savo parašu V. Blinkevičiūtė palakė.

„Įvairių politinių pažiūrų žmonės sutarė dėl to, kad iš tikrųjų tokia rezoliucija reikalinga. Pirmiausia reikalinga dėl žmogaus teisių užtikrinimo ir homoseksualiems asmenims. Nieko nepadarysi - yra tokia realybė, yra toks gyvenimas. (...) Mūsų motyvas buvo toks, kad šitie žmonės negali būti diskriminuojami ir Europos Sąjungoje ir už ES ribų, trečiosiose valstybėse. Konkrečių atvejų aš nenorėčiau nagrinėti ir nemanau, kad tai reikia daryti, ir konkrečios valstybės šiuo atveju neišskirčiau“, - BNS cituoja V. Blinkevičiūtę.

Asociatyvi Tim Bieler/Unsplash nuotr.

Palaikė „gėjų propagandos draudimą"

Tačiau yra ir kita naujosios socdemų lyderės pusė. Tikriausiai vėlyvaisiais 2006 metais jos nuomonė apie homoseksualius asmenis buvo kiek kitokia.

2006 metais V. Blinkevičiūtė kartu su Seimo kolegomis teikė LGBTQ+ bendruomenę diskriminuojantį pasiūlymą dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymo. Buvo siūloma uždrausti nepilnamečiams skleisti informaciją, susijusią su homoseksualiais asmenimis.

Tąkart aiškinamajame rašte, kurį kartu su kitais Seimo nariais teikė ir V. Blinkevičiūtė, buvo rašoma: „Nepilnamečiai, tai viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kurių pasaulėžiūra dar nėra galutinai susiformavusi, todėl netradicinės lytinės orientacijos propagavimas, informacijos apie tai pateikimas, palankiai nušviečiant homoseksualius santykius, gali turėti neigiamų pasekmių nepilnamečių fiziniam, protiniam ir ypač doroviniam vystymuisi. Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies papildymo ir pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – įteisinti nuostatą, numatančią, kad viešoji informacija, susijusi su homoseksualių santykių propagavimu, būtų vertinama kaip daranti neigiamą poveikį nepilnamečių fiziniam, protiniam ar doroviniam vystymuisi".

Kaip atsirado „gėjų propagandos draudimas"?

Anksčiau politologas Mindaugas Kluonis portalui jarmo.net aiškino, kad dar 2002 metaus parengtame Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme nebuvo diskriminacinės nuostatos prieš LGBTQ+ bendruomenę.

Anot jo, 2006 metais inicijuotas „valstietės" Rimos Baškienės įstatymo variantas numatė uždrausti propaguoti homoseksualius santykius. Būtent jį, jarmo.net duomenimis, palaikė ir V. Blinkevičiūtė. Vis pabijota, kad tokiai formuluotei nepritars prezidentūra.

Rima Baškienė | Seimo kanceliarijos/G. Barysaitės nuotr.


„2009 m. birželį Valdui Adamkui vetavus pirminį įstatymo variantą, siekiant išvengti naujos prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, tiesioginis homoseksualumo paminėjimas buvo pakeistas aptakesne formuluote", - apie tai, kaip atsirado diskriminacinės normos šiame įstatyme, portalui jarmo.net yra aiškinęs M. Kluonis.

Pagal dabartinę įstatymo formuluotę, draudžiama skleisti informaciją, neigiančią tradicinės šeimos vertybes, dėl to kai kurie asmenys mėgina pasinaudoti šia nuostata diskriminuodami LGBTQ+ bendruomenę ir mėgindami riboti informacijos apie LGBTQ+ asmenis prieinamumą.

Kita vertus, svarbu paminėti ir tai, kad Europos parlamento Piliečių laisvės, teisingumo ir vidaus reikalų komitete 2015 metais svarstant Lietuvos įstatymo nuostatą, kuria ribojama informaciją, esą skatinanti kitokia nei įstatymuose numatyta šeimos samprata, V. Blinkevičiūtė kartu su Valdemaru Tomaševskiu pareiškė, jog problemų neįžvelgia.

Naujesnė Senesni