Sąstingis dėl „gėjų propagandos" įstatymo: rašytoja teisingumo nesulaukė, o Lietuva toliau primena Rusiją

Nos ekspertai sutinka, kad Lietuvoje galioja neapykantos kurstymo prieš LGBTQ+ nebaudžiamumo problema, tuo pat metu mėgindamas skatinti visuomenės toleranciją ir šviesti žmones gali sulaukti sankcijų. 

N. Dangyvė dalyvauja vaivorykštės dienose 2019 metais | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr
 

Jonas Valaitis,

Jarmo.net redaktorius


Taip nutiko rašytojai Neringai Dangvydei - jos parašytos vaikams skirtos knygos, kuriose pasakojama apie meilę tai pačiai lyčiai, buvo išimtos iš prekybos.  Mėgindama rasti teisingumą, kūrėja bylinėjosi nacionaliuose teismuose, kai pralaimėjo ir buvo įpareigota atlyginti net 4 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidų, N. Dangvydė kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą. Šiuo metu byla Starsbūre vis dar nagrinėjama.

Praėjusiais metais išrinkta į Seimą, Laisvės partija pasišovė panaikinti diskriminacinę nuostatą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatyme, kuriuo neigiama informacija yra ir ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje <...> įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata". 

Tuo metu įstatymo nuostata, kuria draudžiama nepilnamečiams kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę, vis dar galioja, o šios kadencijos Seime nematyti ir iniciatyvų ją keisti. Net sunku patikėti, kad Europos Sąjungos valstybėje susiklostė tokia situacija, kai jos įstatymai primena Rusijoje galiojančius draudimus, o ne vakarietiškos valstybės teisės sistemą.

Laisvės frakcija | Seimo kanceliarijos nuotr.


Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius portalui jarmo.net aiškino: „Šiuo metu koncentruojamės į partnersytės įstatymo projekto rengimą ir pateikimą. Įstatymo projektą registruosime balandžio mėnesį, pateikimas planuojamas gegužės viduryje. Toks būtų komentaras šiuo metu".

Tiesa, kol dar nebuvo išrinktas į Seimą, T. V. Raskevičius aktyviai ragino kuo skubiau panaikinti nuostatą, kuria nepilnamečiams draudžiama teikti informaciją, susijusią su žmonių meilę tai pačiai lyčiai.

Asociatyvi V. Kesminės nuotr.


„Lietuvoje - vienintelėje iš Europos Sąjungos valstybių - galioja taip vadinamą „homoseksualumo propagandą" draudžiantis įstatymas, kuris vaikams apie LGBT temas leidžia kalbėti tik po to, kai jiems sueis 18 metų", -  praėjusių metų birželio 1 dieną rašė politikas. 

„Neringos pataisa"

Tąkart T. V. Raskevičius ragino priimti vadinamąją „Neringos pataisą", kuri panaikintų diskriminacinę nuostatą. Ši pataisa pavadinta rašytojos Neringos Dangvydės garbei, kuri iškeliavo iš šio pasaulio praėjusių metų kovą. 

Tomas Vytautas Raskevičius | Facebook nuotr.


Rašytojos pasakų knyga, kurioje buvo kalbama ir apie tos pačios lyties asmenų meilę, buvo pavadintos „angažuota homoseksualizmo propaganda" ir Lietuvos edukologijos universiteto išimta iš prekybos.

Žurnalistų etikos inspektoriaus taryba rėmėsi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu ir dėl to pasakas įvertino kaip žalingas nepilnamečiams iki 14 metų. 

Tokį sprendimą rašytoja skundė, bylinėjimasis truko net 5-erius metus, o galiausiai 2019 metais byla pasiekė ir Europos žmogaus teisių teismą. Deja, taip ir nesulaukusi teisingumo, rašytoja mirė. 

Jūratė Juškaitė | manoteises.lt nuotr.


LGBTQ+ bendruomenės narė Jūratė Juškaitė dar praėjusių metų kovą išplatintame pranešime spaudai ragino priimti „Neringos pataisą". 

„Visus tuos penkerius metus teismuose ji (N. Dangvydė, - jarmo.net) kovo ne tik todėl, kad norėjo apginti savo pažemintą vardą, bet ir todėl, kad tikėjo, jog Lietuva gali ir turi tapti teisingesne valstybe visiems", - tikino J. Juškaitė.

Ledai nepajudėjo

Tačiau kol kas netapo. Lietuvos gėjų lyga (LGL) šiais metais sausio 15 dieną atkreipė dėmesį, kad sausį Seimas priėmė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pakeitimus, „tačiau kontroversiška, jau daugiau nei 10 metų tarptautinio masto kritikos sulaukianti nuostata svarstoma nebuvo, todėl lieka galioti". 

N. Dangvydė | Jarmo.net koliažas


LGL teigimu, nuostata, kuria neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija tebėra laikoma tokia, kai „niekinamos šeimos vertybės",  buvo ne kartą panaudota ribojant su LGBTQ+ tema susijusį turinį, pavyzdžiui, „Baltic Pride" socialinę reklamą, socialinės dokumentikos laidas. 

Politologas Mindaugas Kluonis portalui jarmo.net komentavo, kad Lietuvoje galiojantis įstatymas, kuriuo draudžiamos temos apie LGBTQ+ asmenis, yra praktkškai analogiškas draudimams Rusijoje.

„Savo esme ir ištakomis šis įstatymas yra analogiškas Rusijoje galiojančiam „homoseksualumo propagandos" draudimo įstatymui, tik jo formuluotės aptakesnės dėl grėsusio veto", - kalbėjo jis. 

Asociatyvi pexels.com nuotr.

Kaip atsirado „gėjų propagandos" įstatymas?

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymas buvo priimtas dar 2002 metais. Tačiau iš pradžių jame diskriminacinės nuostatos prieš LGBTQ+ bendruomenę nebuvo. Ši atsirado po kelių metų. 

Politologas M. Kluonis pasakojo, kad dar 2006 metais rengtas „valstietės" Rimos Baškienės įstatymo variantas numatė  uždrausti propaguoti homoseksualius santykius, tačiau bijota, kad tokiai formuluotei nepritars prezidentūra.

Mindaugas Kluonis | Asmeninio archyvo nuotr.


„Tokios nuostatos reikalingumas oficialiai buvo argumentuojamas piliečių nepasitenkinimu didėjančiu LGBT bendruomenės matomumu. Kita priežastis buvo politikų pataikavimas 2004-2007 m. „Respublikos" leidinių grupės vykdytai neapykantos LGBT žmonėms skleidimo kampanijai", - nuostatos, draudžiančios kalbėti apie LGBTQ+ asmenis, atsiradimo aplinkybes įvardijo politologas. 

Anot jo, 2008 metais laimėjus rinkimus TS-LKD, jos krikdemiškasis sparnas perėmė homoseksualumo „propagandos" draudimo idėją. 

„2009 m. birželį Valdui Adamkui vetavus pirminį įstatymo variantą, siekiant išvengti naujos prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, tiesioginis homoseksualumo paminėjimas buvo pakeistas aptakesne formuluote", - dėstė M. Kluonis. 

Ieškos valdančiųjų palaikymo

Mėginimų pakeisti šią nuostatą jau būta. 2017 metais Seimo narė Dovilė Šakalienė užregistravo įstatymo projektą, tačiau jis nebuvo priimtas. 

Dovilė Šakalienė | Seimo kaceliarijos nuotr.


„Nieko nevyko, nes absoliučiai jokios politinės valios praeitos kadencijos Seime nebuvo", - portalui jarmo.net komentavo D. Šakalienė. 

Ji teigė, kad nejudėjo į priekį ir klausimai, susiję su smurtu prieš moteris. „Ko tikėtis dėl dar jautresnių diskriminacijos klausimų. Nemačiau net prasmės prašyti traukti į darbotvarkę, nes būtų iškart atmesta ir būtų reikėję vėl iš naujo registruoti", - tikino D. Šakalienė.

Tačiau kartu politikė akcentavo, kad šiuo metu jau galima ieškoti valdančiųjų palaikymo.

„Viliuosi, kad galbūt šioje kadencijoje, galbūt net rudens sesijoje galima būtų rasti palaikymo šiam klausimui. Mėginsiu kalbėtis su kolegomis ir ieškoti valdančiųjų palaikymo", - dėstė D. Šakalienė. 
Naujesnė Senesni