Po pasisakymų prieš Raskevičių prokuratūra pradėjo ikiteisminius tyrimus

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorai pradėjo ikiteisminius tyrimus dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis  bei galimo grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, rašoma ketvirtadienį paskelbtame Generalinės prokuratūros pranešime.

Jarmo.net koliažas



Tyrimai atliekami pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. ir pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 

Jarmo.net žiniomis, ikiteisminiai tyrimai susiję su Vitoldos Račkovos, kuri citavo už finansines aferas teisiamo Antano Kandroto žodžius, pasisakymu, kad tokius kaip Seimo narį Tomą Vytautą Raskevičių reikia šaudyti




Generalinei prokuratūrai pranešimą įteikusi Laisvės frakcijos atstovė Aušrinė Armonaitė kreipimęsi teigė, kad tokiu pasisakymu moteris, o taip pat ir šių žodžių autorius „viešai kėsinosi į T. V. Raskevičiaus gyvybę, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti T. V. Raskevičių dėl homoseksualios orientacijos“.

Prokuratūra ketvirtadienį išplatintame pranešime pažymi, kad ikiteisminiai tyrimai pradėti įvertinus Seimo nario Tomo Vytauto Raskevičiaus pareiškimuose pateiktą informaciją dėl socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtų žinučių bei komentarų, kuriais asmenys galbūt viešai skatino neapykantą, kurstė smurtauti ir fiziškai susidoroti su politiku dėl jo seksualinės orientacijos.

Ikiteisminis tyrimas dėl galimo kurstymo prieš homoseksualius asmenis bei grasinimo nužudyti pradėtas ir įvertinus Seimo nario T. V. Raskevičiaus pareiškime pateiktus duomenis dėl kovo 20 d. Vilniuje vykusiame mitinge iškelto plakato. 

Šiame plakate buvo rašoma: „Šimonytę į Sibirą, Raskevičių ant kuolo"

Prokuratūra teigia, kad užrašu plakate viešai ir tiesiogiai buvo galimai grasinama fiziškai susidoroti su Seimo nariu dėl jo seksualinės orientacijos, nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Ikiteisminiai tyrimai pradėti siekiant nustatyti nusikalstamų veikų požymius ir galimai jas įvykdžiusius asmenis.

Baudžiamasis kodeksas už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę (pagal Baudžiamojo kodekso 170 str. 2 d. ir 3 d.) numato įvairias bausmes, griežčiausia jų – laisvės atėmimas iki trejų metų. Už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (pagal Baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d.) gresia viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Naujesnė Senesni