Išpuolis vakarų Lietuvoje: dėl vaivorykštės vėliavos - grasinimai ir užgauliojimai nepilnamečių jaunuolių būriui

Viename vakarų Lietuvos miestelyje įvykusiame renginyje pasirodė jaunuolių kompanija, kurioje plevėsavo vaivorykštės spalvų vėliava. Jarmo.net kalbinti pašnekovai sakė, kad dėl to buvo apsupti agresyviai nusiteikusių asmenų, pravardžiuoti ir filmuoti. Dalis išpuolį patyrusių jaunuolių - nepilnamečiai. Lietuvos žmogaus teisių centro atstovai patvirtino, kad apie šį įvykį informuoti policijos pareigūnai. 

Jarmo.net koliažas (Dmitriy K. ir Palash Jain/Unsplash nuotr.)

jarmo.net 

redakcija@jarmo.net


Siekiant, jog pašnekovų duomenys nebūtų identifikuoti, jarmo.net neatskleis, kuriame konkrečiai Lietuvos mieste įvyko incidentas, tačiau tiek įvykio vieta, tiek tikslus laikas portalo redakcijai yra žinomi.

Filmavo, pravardžiavo ir grasino

Vaivorykštės spalvų vėliavą dėvėjusi mergina pasakojo, kad tame mieste gyventojai savo iniciatyva rengia nedideles šventes, kadangi karantino metu visi koncertai ir renginiai yra nutraukti.

„Būtent tą dieną aš nusipirkau vaivorykštės vėliavą, o per koncertą nusprendžiau ją užsidėti ant pečių. Kol buvau draugų būryje, nors žmonės mus ir stebėjo, tačiau nieko nesakė. Tačiau kai trumpam atsiskyriau tam, jog nusipirkčiau užkandžių, sulaukiau užgauliojimų. Vienas girtas vyras pradėjo mėtyti komentarus, ką aš čia darau toje Lietuvoje su LGBTQ+ vėliava. Jis buvo su draugu. Abu pagrasino mane apmėtyti buteliais, tačiau kadangi juose buvo alkoholio, nemetė. Kai nuėjau kiek tolėliau, kita moteris pasakė, kad jeigu ji mane užpultų, manęs niekas neapgins", - prisiminė išpuolį patyrusi pašnekovė.

Apie įvykį informuoti pareigūnai | Asociatyvi policija.lrv.lt nuotr.


Kitas pašnekovas, buvęs jaunuolių kompanijoje, pasakojo, kad po to jie buvo apsupti ir filmuojami mobiliaisiais telefonais. Situacija atrodė labai grėsmingai.

„Vadino mane py*erastu, sakė, kad manęs nekenčia", - sakė vaikinas.

Jaunuolių būrys pareiškė, kad jų niekas neturi teisės filmuoti, nes dalis asmenų yra nepilnamečiai. „Spėju, tik dėl to visokiose „tradicinių šeimų gynimo" grupėse tie vaizdo įrašai ir neišplito, nes mes nieko blogo nepadarėme, bet buvome pravardžiuoti ir patys nukentėjome", - sakė jis.

Pašnekovai akcentavo, kad juos užfiksavę asmenys „buvo labai aiškiai išgėrę".

Svarbu, kad praneštų teisėsaugai

Lietuvos žmogaus teisių centras portalui jarmo.net pranešė, kad apie šį įvykį yra informuota policija. 

Europos žmogaus teisių fondo atstovė Monika Guliakaitė, teikianti teisinę pagalbą nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusiems asmenims, teigė, kad itin svarbu, kad asmenys, susidūrę su tokiomis situacijomis, apie tai praneštų teisėsaugai. 

Monika Galiukaitė | Rasos Nebasos/manoteises.lt nuotr.


„Galima vykti tiesiogiai į policijos komisariatą, galima pildyti pareiškimą epolicija.lt, taip pat yra galimybė pasinaudoti nevyriausybinių organizacijų sukurta alternatyvia pranešimų platforma manoteises.lt/pranesk ir taip kartu sulaukti pagalbos bei paramos. Neapykantos nusikaltimai yra itin latentiški (registruotos nusikalstamos veikos atspindi tik nedidelę dalį realiai įvykstančių tokio tipo nusikaltimų), todėl, siekiant efektyviai kovoti su šiuo nepageidaujamu reiškiniu, svarbu apie juos pranešti teisėsaugos institucijoms", - dėstė ji. 

Viešosios tvarkos pažeidimas?

M. Guliakaitė komentuodama atvejį vakarų Lietuvoje dėstė, kad teismų praktika neapykantos nusikaltimų bylose nėra gausi, todėl nėra aišku, kaip teismas vertintų šį incidentą.

„Baudžiamojoje teisės doktrinoje numatyta, kad objektyviai grasinimas pasireiškia aktyviais veiksmais pranešant žmogui, kad jis bus nužudytas arba sunkiai sužalotas ar susargdintas. Grasinimas turi būti konkretus ir realus – kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Tokiais atvejais vertinami grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama ir panašiai. Aprašyti veiksmai greičiausia, nebūtų pripažinti tokie konkretūs ir realūs, kad galėtų būti kvalifikuojami kaip grasinimas pagal BK 145 str.

Pagal veikos sudėtį šis incidentas, visų pirma, atitinka viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. LAT savo praktikoje yra pasisakęs, kad baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Toliau svarbu aptarti neapykantos motyvą. Teismų praktika neapykantos nusikaltimų bylose nėra pakankamai išplėtota ir gausi. Dėl šios priežasties yra sudėtinga vertinti, kaip Lietuvos teismai vertintų ginčą dėl šio incidento kvalifikavimo – kaip savarankiškos veikos (kurstymo) ar kaip sunkinančios aplinkybės. Reikia pažymėti, jog BK 170 str. taikomas ir tais atvejais, kai pats kurstymas nevyksta, t. y., aplink nėra žmonių, išskyrus užpuoliką ir nukentėjusįjį. Šiuo metu yra susiformavusi teismų praktika, kurią laikome gana ydinga, kad panašūs incidentai yra kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir neapykantos kurstymo (BK 170 str.) sutaptis. Yra diskutuojama, ar tokiais atvejais prie viešosios tvarkos pažeidimo neturėtų būti taikoma sunkinančioji aplinkybė pagal BK 60 str. 1 d. 12 p.: „veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų“. Vis dėlto praktikoje tokių bylų, bent kiek mums žinoma, nėra arba jų yra labai mažai.

Vaizdo įrašas baudžiamajame procese pasitarnautų kaip įrodymas apie užpuoliko veiksmus ir padėtų įrodyti neapykantos motyvą, tačiau reikia įvertinti savo saugumą ir išvengti konflikto eskalacijos. Labai svarbu atkreipti dėmesį į užpuoliko sakomus žodžius, nukreiptus prieš tam tikrą asmenų grupę, pavyzdžiui, LGBTQ+, gestus, turimus ženklus, tatuiruotes ir kt., kas galėtų indikuoti asmens išankstines priešiškas nuostatas prieš tam tikrą asmenų grupę. Pavyzdžiui, Ekvadoro piliečio Vilniuje užpuolikai, panaudodami smurtą, šaukė „Lietuva lietuviams“, taip pat socialiniuose tinkluose dalinosi svastikomis, simboliais 14/88, kurie indikavo nacistines užpuolikų nuostatas, o tai padėjo įrodyti, jog tai buvo neapykantos nusikaltimas", - portalui jarmo.net pateikdame komentare dėstė M. Guliakaitė.

Griauti tylą


-Kiek asmenų iki šių metų birželio 7-osios kaipėsi į Lietuvos žmogaus teisių centrą dėl neapykantos kurstymo seksualinės orientacijos pagrindu ir kiek jų pasirenka pranešimus perduoti policijai? - pasiteiravome Lietuvos žmogaus teisių centro atstovės Jūratės Juškaitės.

-Nuo spalio, kai startavo platforma, gavome apie 140 pranešimų apie galimą neapykantos kurstymą ar neapykantos nusikaltimą. 63 pranešimai gauti dėl seksualinės orientacijos, iš 44 pasirinko perduoti informaciją policijai.

Jūrate Juškaitė | D. Putino/manoteises.lt nuotr.


Pabrėžčiau, kad startavus pranešimų platformai gaudavome įvairių pranešimų, tačiau svarstant partnerystės įstatymo pateikimą ir pastaruoju metu kilusią neapykantos bangą prieš LGBTI asmenis, pranešimų seksualinės orientacijos pagrindu gerokai išaugo, galima sakyti jie dabar dominuoja.

-Jeigu asmenys pasirenka neperduoti pranešimo policijai, kokias priežastis nurodo?

-Gerbiame pranešėjų sprendimą, esame tikri, kad žmonės pasirenka įvertinę visas savo gyvenimo aplinkybes, tad neprašome nurodyti priežasties.

Kokia situacija, jūsų nuomone, yra Lietuvos provincijos miestuose kalbant apie LGBTQ+ asmenų padėtį?

-Kalbant apie LGBTI asmenų padėti Lietuvos provincijoje, neturime daug statistinės informacijos apie visuomenės nuostatas Lietuvos regionuose. Vienintelė apklausa, kuria galime kažkiek remtis - neseniai LRT užsakymu atlikta apklausa apie paramą partnerystės institutui. Apklausa rodo, kad į partnerystę, kurią galėtų sudaryti ir tos pačios lyties poros, palankiai žiūri 43 proc. Vilniaus miesto gyventojų, 41 proc. Panevėžio gyventojų, 37 proc. kauniečių.

Kituose Lietuvos miestuose palaikymas mažesnis, kai kuriais atvejais ir radikaliai mažas (pavyzdžiui, Tauragė - tik 8 proc., Marijampolė ir Utena po 17 proc.).

Tačiau apklausos rodo ir labai aiškią skirtį amžiaus prasme - vyresnio amžiaus žmonės yra linkę mažiau palaikyti LGBTI asmenų lygiateisiškumą. Jų daugiau gyvena Lietuvos regionuose, ypač mažuose miesteliuose ir kaimuose.

Nors klausimas apie partnerystę yra labiau orientacinis, tačiau tendencijas jis, matyt, indikuoja, kad didesniuose miestuose LGBTI asmenys gali šiek tiek saugiau jaustis nei regionuose. Tačiau kiekvieno žmogaus padėtis, tai, kaip ji/s priima aplinką, kiek patiria užgauliojimų ir kaip su tuo tvarkosi, skiriasi. Tad ir kiekvieno žmogaus patirtis gali labai asmeniška ir skirtinga.

-Kai kurie asmenys, kurie kreipiasi į Lietuvos žmogaus teisių centrą, praneša apie neapykantos incidentus, bet pasirenka policijai informacijos neperduoti. Kokią tuomet reikšmę turi šie pranešimai?

-Daug metų girdėdavome valstybės institucijas sakant, kad neapykantos nusikaltimų ir neapykantos kurstymo problemos neaktualios Lietuvai, nes niekas nesikreipia. Dažnai žmonės nesikreipdavo, nes galbūt nenori dalyvauti ikiteisminiame tyrime (tai ypač rizikinga LGBTI asmenims, nes tai reiškia ir atsiskleidimą tiems, kurie dėl ypač homofobiškos aplinkos neturi galimybių to padaryti) ar juos atgrsė kitos aplinkybės. Kurdami šią platformą nusprendėme palikti galimybę tik informuoti, tačiau neinicijuoti jokių veiksmų. Metų pabaigoje mes tikimės padaryti apibendrintą statistiką, taip pat apie pranešimus informuoti ir prie Vidaus reikalų ministerijos veikiančia darbo grupę, kuri sukurta tobulinti valstybės atsaką į neapykantos nusikaltimus ir kurstymą. Tad tokie pranešimai leidžia griauti tylą ir įsivaizdavimą, kad Lietuvai tai neaktualu, - įsitikinusi J. Juškaitė.
Naujesnė Senesni