Tadas Jankūnas. „Kitokie" žmonės

Daugelis žmonių, kai paklausiu jų nuomonės apie „kitokius" žmones, man atsako, kad jie neturi nuomonės arba yra neutralūs. Šita pozicija mane labai nuvilia. Juk „kitokie" žmonės yra tarp mūsų: jie dirba, mokosi, moka mokesčius valstybei, naudojasi paslaugomis arba jas teikia. Diskutuodamas su įvairiais žmonėmis pastebiu, kad daugelis vadovaujasi „užprogramuotais" (sovietinių laikų) stereotipais, kuriuos „instaliavo" tas laikotarpis: sovietmečiu galiojo tokia teisinė sistema, todėl pasipriešinimo nebuvo - žmonės gyveno baimėje. Šiandien konkrečiai kalbu apie LGBTQ+ bendruomenę.

Tadas Jankūnas | Asmeninio archyvo nuotr.


Tadas Jankūnas

studentas

Stereotipinis gyvenimas - lengvas?

Draugų, bičiulių akivaizdoje norime atrodyti geri, draugiški, žingeidūs, šmaikštūs, kartais norisi ir pakonkuruoti bei pasivaržyti žiniomis, o galbūt turtais. 

Draugų rate žmonių elgesio modeliai labai priklauso nuo mūsų tikslų, poreikių ar statuso su draugais, bet mes patys renkamės, kaip kalbėti bei kokių konkrečių veiksmų imtis tam, kad gautume pripažinimą, o gal būt iš jo siekiame kažkokios naudos. 

Jei draugų tarpe atsirastų kietas homofobas, kuris pastoviai ir garsiai pareiškia, kad homoseksualus jis nužudytų, sukištų į koncentracijos stovyklas, ar kitaip baisiai pasielgtų, o tu paklaustum, kodėl jis taip galvoja, ką blogo tie žmonės tau padarė, tai dažniausiai išgirstum, kad „nieko blogo nepadarė, bet būti gėjumi ar lesbiete yra nenormalu". 

Asociatyvi Polina Tankilevitch/Pexels nuotr.


Man kyla klausimas, o kas yra normalu. Dažniausiai išgirstu, kad vyras neturi lytiškai santykiauti su vyru. Nes Dievas nesukūrė Adomą ir Ievą. Bet palaukite. XXI a. gyvename ir juk neturime griežtai laikytis Biblijos. O juk čia taip pat parašyta, kad svetimaujančią moterį pagavus su kitu vyru reikia aikštėje užmėtyti akmeninis. O ar kas nors tą daro? Ne. 

Taip, mes turime minties ir žodžio laisvę, todėl galime mintis reikšti laisvai, tačiau žodžiai neturi žeminti, įžeisti ar kurstyti neapykantos prieš kitus asmenis. Taip, mums lengva pasisakyti prieš. Kodėl? Todėl, nes nenorime susigadinti savo reputacijos prieš kolegas, draugus ir artimuosius. Vis tik kviečiu jus pergalvoti tokį požiūrį.

Asociatyvi Anna Shvets/Pexels


Imkime kitą pavyzdį atskleidžiantį, kaip vaikams „instaliuojame" stereotipus". Esu ir pats girdėjęs ne vieną frazę: „vyrai neverkia", „vyrai taip nesielgia". Tokiu būdu berniukas ar vaikinas taip „užprogramuojamas" ir toliau bijo rodyti jausmus bei emocijas. O kadangi tėvų požiūris yra aiškus, tai jis nesikreips į artimiausius žmones patirdamas problemų. Tad natūraliai vaikai pradeda bijoti savo tėvų, nes nenori atrodyti blogai jų akivaizdoje. Seka, kad po šių įvykių vaikas pradeda galvoti apie savižudybę. 

Kur tu buvai, tėti ar mama, kai tavo vaikui buvo blogai? 

Dėl jūsų stereotipų vaikas nusižudė! 

Jūs už tai esate atsakingi: reikia ne tik aprengti ar pamaitinti vaiką, bet svarbu ir rūpintis jo psichologine bei dvasine gerove. 

Žinių stoka - dar viena problema. Kaip galime kalbėti apie tai, ko mes nepažįstame ir nesuprantame? Todėl gerbiami tėveliai, auginantys vaikus raginu domėtis tuo, kas vyksta čia ir dabar. Jei nenorite, kad jūsų vaikas imtų ir nusižudytų. Kai vaikas pakels ranką prieš save, tada bus per vėlu.

LGBTQ+ bendruomenės narys nėra žmogus ?
 
Kadangi gyvename XXI a. teisinėje valstybėje, „normalų" elgesį tarp institucijų ir žmonių užtikrina teisės aktai. Mes negalime elgtis taip, už ką asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Administracinių nusižengimų kodekse, Baudžiamajame kodekse uždrausto elgesio negalime toleruoti ir apskritai negalime nusikalsti.
 
Teko diskutuoti su žmogumi, kurio argumentai neįteisinti lyčiai neutralios partnerystės buvo niekiniai, paremti Biblijos teiginiais ir išvedžiojimais apie zoofiliją. Be to, buvo galima įžvelgti ir sovietinių laikų stereotipus bei to meto teisę. Žmogus man aiškino, kad anksčiau homoseksualius vyrus įkalindavo kalėjime. 

Sovietmečiu religija buvo praradusi savo įtaką, o teisė sukurta asmenų, kurie turėjo įgiję absoliučią valdžią. Todėl jie kūrė įstatymus taip, kaip norėjo. 

Homoseksualūs asmenys irgi yra žmonės. Ne gyvūnai, ne daiktai, kuriuos gali paimti ir padėti ten, kur nori. Jie turi jausmus, emocijas, geba komunikuoti su kitais žmonėmis bei turi laisvę būti tuo, kuo nori bei mylėti tai, kas patinka. 

Koks tau yra skirtumas, žmogau? Neturėtų būti jokio, nes ne tu gyveni su tos pačios lyties partneriu. 

Įžeidinėti, smurtauti bei kurstyti neapykantos negalima. Ar bent įsivaizduojame, ką patiria LGBTQ+ žmonės bei kaip jie jaučiasi? Nuolat patiriamas psichologinis smurtas (patyčios, baimė) žmogų stipriai suvaržo, o nežinant, kur kreiptis  pagalbos, atrodo, belieka viena išeitis- savižudybė. 

Asociatyvi Ivan Samkov/Pexels nuotr.


Kodėl mes negalime jų priimti? Nes taip nėra gamtos surėdyta? Pasidomėjus moksliniais tyrimais tampa aišku, kad žmogus neturi galimybės pasirinkti savo seksualinės orientacijos. Žmogus jau gimta su tam tikrais smegenų dalių pakitimais, kurie nulemia orientaciją. Nustatyta ir tai, kad kuo daugiau berniukų gimsta šeimoje, tuo didėja tikimybė, kad vaikinas bus homoseksualus. 

1992 metais Pasaulio sveikatos organizacija pripažino - homoseksualumas nėra patologija.

Fenomenologiškai žvelgiant į LGBT+ bendruomenės narį, mums turėtų rūpėti žmogus, jo poreikiai, teisės ir laisvės.

Taip pat teko girdėti ir tokį pareiškimą, kad homoseksualius asmenis reikėtų vežti į stovyklas naikinti. Ar tai humaniška? Tada man davus palyginimą apie žydus, kurie buvo ištremti dėl savo religijos, arba sovietmečiu ištremtus Lietuvius, kurie turėjo žinių arba turto, gaunu atsakymą, kad čia visai skirtingi dalykai. Paklausus, kokie tie skirtumai, kalba pasisuka apie religiją.

Trėmimai - tai žmogaus teisių varžymo ir diskriminacijos priemonė, kurios paskirtis aiški: kontroliuoti ir sukelti baimę.

Kausimas jums: ar jūs galėtume visą gyvenimą gyventi baimėje?

Apibendrindamas savo šią ilgą pasvarstymų alegoriją, noriu išreikšti solidarumą LGBTQ+ bendruomenei. 

O mums visiems reikia domėtis ir gilinti žinias, kurios šiai laikais yra galinga priemonė. Noriu, kad Lietuva nebūtų susiskaldžiusi, noriu, kad Lietuvoje gyventų laimingi žmonės. Įstenkime savo širdyse rasti meilės. Be to, kviečiu susimąstyti apie tai, ką kalbame ar darome.


Rubrikoje „Pozicija" skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni