Prieš „gėjų propagandą" kovojantys veikėjai duoda vaizdų: „Buvome į teismą iškviesti pasiaiškinti, kodėl mes mokome vaikus masturbuotis"

Lietuva, Vengrija, Lenkija, Rusija - tai tik dalis šalių, kuriose skelbiant informaciją apie homoseksualumą galima sulaukti teisinių sankcijų. Rusijoje, Vengrijoje, Lenkijoje vadinamasis „gėjų propagandos" įstatymas taikomas kiek plačiau nei Lietuvoje. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai iki šiol kalba apie ir mūsų šalyje egzistuojančią problemą - nors atvejų, kai draudžiama kalbėti apie LGBTQ+ bendruomenę, mažėja, tačiau persekiojimo pasitaiko, nes įstatymas iki šiol dar galioja. Ypač šis įstatymas užkerta kelią šviesti tiek mokinius, tiek mokytojus apie žmonių seksualines orientacijas, įvairovę. Šis galimai net Konstitucijai prieštaraujantis įstatymas panaikintas kol kas nebus, nes artimiausiu metu to spręsti Seime nė neplanuojama.

Asociatyvi manoteises.lt nuotr.


Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Informaciją apie lytiškumą prilygino masturbacijai

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas - taip vadinamas populiariai „gėjų propagandos" pramintas teisės aktas. 

Politologas Mindaugas Kluonis teigia, kad anti-LGBTQ+ judėjimo šalininkai daro stiprią įtaką švietimo srityje - vyksta į mokyklas ir kalba apie tariamas tradicines vertybes. O štai LGBTQ+ teisių srityje veikiantiems žmonėms kelias į ugdymo įstaigas kone užkirstas.

LGBTQ+ žmonės nėra propaganda, tačiau Lietuvos įstatymų leidėjai mano kitaip | rawpixel.com nuotr.


Kaip teigė Tolerantiško jaunimo asociacijos lapkričio 3-ąją surengtoje diskurijoje dalyvavusi  religitiotyrininkė Milda Ališauskienė, Vytauto Didžiojo universitete buvo parengta programa mokytojams. Ji skirta informuoti pedagogus, dirbančius rengimo šeimai pamokų metu, apie šeimų ir lytiškumo įvairovę. Vienus mokymus surengti pavyko, tačiau kitų - jau nebe. 

„Buvome į teismą iškviesti pasiaiškinti, kodėl mes mokome vaikus masturbuotis, nors su vaikais mes išviso nedirbome, o dirbome tik su mokytojais, kurie norėjo atvykti pas mus, savanoriškai, niekieno neverčiami", - teigė ji.

Į mokymus - uždrausta

Kaip teigė pašnekovė, galiausiai ją pasiekė informacija, kad mokyklos uždraudė poedagogams vykti į šiuos mokymus. 

Lietuvoje galioja „gėjų propagandos" įstatymas, pagal kurį „neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi daranti viešoji informacija" yra ta, „kuria niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata". 

Net ir Lietuvoje galioja prieš LGBTQ+ asmenis nutaikytas įstatymas, kuris įvardija, kad neva informacija apie homoseksualumą daro neigiamą poveikį. Tiesa, kaip tas poveikis pasireiškia, įstatyme neužsimenama | Freepik vizualizacija


Įstatymą galėtų sukritikuoti Konstitucinis teismas

Taikant šį įstatymą, iš prekybos išimta šviesaus atminimo rašytojos Neringos Dangvydės knyga „Gintarinė širdis", kurioje vienoje iš aprašytų istorijų minimi du vienas kitą įsimylėję princai. 

Tiesa, LRT laidos „Spalvos" kūrėja Elena Reimerytė, išleidusi siužetą apie gėjus tėčius, buvo pripažinta įstatymo nepažeidusi. 

Vis tik teisinis persekiojimas, nutaikytas prieš žurnalistus, redaktorius ar knygų leidėjus bei rašytojus, reikalauja laiko ir finansinių išteklių.

Politologas Mindaugas Kluonis | lsdp.lt nuotr.


Politologas M. Kluonis teigė nemanantis, kad LGBTQ+ teisių organizacijos, pasinaudodamos savo įtaka, galėtų paveikti įstatymų leidėjų jog minėtas „gėjų propagandos" įstatymas būtų panaikintas. Tai esą įrodo ir Partnerystės įstatymo projekto pateikimo iniciatyva, kuri buvo nesėkminga.

„Ši nuostata Lietuvoje <...> greičiausiai galėtų būti panaikinta teisme", - dėstė M. Kluonis. 

Pasak jo, yra ne kartą pasigirdę kalbų, kad dėl „gėjų propagandos" įstatymo reikėtų kreiptis į Konstitucinį teismą (KT). 

Jeigu KT teisėjai nuspręstų, kad įstatymas tikrai prieštarauja Konstitucijai, Seimas turėtų pareigą jį koreguoti. 

Naujesnė Senesni