Penktadienį Nacionaliniame žmogaus teisių forume pagrindinė nagrinėta tema - Stambulo konvencija. Lietuva kol kas jos dar nėra ratifikavusi. Tačiau Seimas prie šio klausimo dar grįš.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos nuotr. |
Jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen, moterys nėra pakankamai apsaugotos nuo smurto artimoje aplinkoje, tačiau vadinamoji Stambulo konvencija yra geras įrankis, kuris padėtų užkardyti šią problemą. „Kol kas jos ratifikuoti nepavyko", - apgailestavo V. Čmilytė-Nielsen, tačiau pažymėjo, jog yra svarbu, kad minint Tarptautinę žmogaus teisių dieną apie tai diskutuojama, argumentai, kodėl reikėtų ratifikuoti Stambulo konvenciją, girdisi.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad su Seimo nariais apie Stambulo konvenciją diskutuojama nuolat bei pastebėjo, kad jau praėjo dešimtmetis nuo to laiko, kai buvo priimtas Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris taip pat nutaikytas prieš smurto problemą.
 |
| Viktorija Čmilytė-Nielsen | Seimo kanceliarijos/Dž. G. Barysaitės nuotr. |
Seimo pirmininkė teigė, kad apie Stambulo konvenciją nuolat yra kalbama Seimo komitetuose, su atskirais Seimo nariais.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, visuomenėje vyraujančios baimės paveikia politikus, dėl to reikia pastaruosius įtikinti, kad Stambulo konvencija Lietuvoje niekam nekenks.
„Manau, kad dabar lazdelė yra tikrai Seimo rankose ir turi dirbti Seimo dauguma, ir opozicija", - įsitikinusi lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr. |
Anot jos, būtina sutelkti jėgas ir „nustoti trypčioti vietoje".
„Tai yra tarptautinis dokumentas. Jo visos nuostatos po truputį perkeliamos bus į praktiką. Kitų šalių patirtis rodo, kad mums to reikia", - Nacionaliniame žmogaus teisių forume sakė B. Sabatauskaitė.
Ką įpareigoja Stambulo konvencija?
Europos Tarybos leidinyje „Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš
moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos
ir kovos su juo (Stambulo konvencija):
klausimai ir atsakymai" teigiama: „Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis visa apimančių kovos su visomis smurto prieš moteris formomis ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių.
Kiekviena Konvencijos nuostata siekiama užkirsti kelią smurtui, padėti aukoms ir užtikrinti, kad
smurtautojai sulauktų teisingumo. Todėl reikia kriminalizuoti įvairias smurto prieš moteris formas
(pavyzdžiui: smurtą artimoje aplinkoje, persekiojimą, seksualinį priekabiavimą, psichologinį
smurtą) ir taikyti teisines sankcijas. Smurto prieš moteris įvardijimas ir suvokimas, kad tai yra
nusikaltimas, padės jį sustabdyti".
Be kita ko, leidinyje teigiama, kad „nepaisydamos Konvencijoje aiškiai išdėstytų tikslų, minėto reiškinio rimtumo ir jo poveikio aukoms bei visuomenei, nemažai religinių ir ultrakonservatyvių grupių pastaraisiais metais
skleidžia neteisingą informaciją apie Konvenciją, ypač apie Konvencijoje vartojamą sąvoką
„lytis socialiniu aspektu“ (angl. gender). Tokie klaidingi aiškinimai turi būti atskleisti ir aptarti,
pabrėžiant Stambulo konvencijos tikslus – smurto prieš moteris panaikinimą ir moterų žmogaus
teisių apsaugą".
Europos Taryba nurodo, kad Stambulo konvencijoje įtvirtintas įsipareigojimas kovoti su smurtu prieš moteris ir užkirsti jam kelią
platesniame kontekste, siekiant vyrų ir moterų lygybės. Konvencijos rengėjai atsižvelgdami
į vyrų ir moterų santykius, jų vaidmenis bei bruožus visuomenėje, manė, kad svarbu pateikti
„lyties, socialiniu aspektu” apibrėžimą. Šio termino tikslas nėra užimti biologinio „fizinės lyties”
apibrėžimo, ar terminų „vyrai” ir „moterys” vietą, tačiau pabrėžti, kiek daug nelygybės, stereotipų
ir dėl to kylančio smurto nėra biologinių skirtumų priežastis, o nulemti socialinių konstruktų,
t.y. požiūrių ir suvokimų, kokie vyrai ir moterys yra ir turėtų būti visuomenėje.