Su „socdemais" susitikusios LGBTQ+ vaikų mamos mėgino išsiaiškinti, kodėl dalis politikų prieštarauja partnerystei

Trečiadienį „socdemai" susitiko su iniciatyvos „Mamos už LGBTQ+ vaikus" atstovėmis. Kaip rašoma Llietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pranešime spaudai, taip socialdemokratai  intensyvina dialogą su rinkėjais ir partijos nariais dėl Partnerystės įstatymo. 

Susitikimo akimirka | Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga

Jarmo.net

redakcija@jarmo.net

Tiesa, verta paminėti, kad nors vieną iš rinkiminės programos nuostatų LSDP numatė LGBTQ+ asmenų teisių gynybą, tačiau šių metų pavasarį svarstant Partnerystės įstatymo projekto teikimą net 5 socialdemokratų frakcijos nariai balsavo prieš, 6 - už. 



Trečiadienį išplatintame socialdemokratų pranešime spaudai rašoma, kad partijos nariai susitiko su LGBTQ+ vaikus auginančiomis mamomis, kurios diskutavo su politikais.

„Mums visiems linkiu sėkmės „išrišant“ šią problemą, tikiuosi, neužtruksime iki kadencijos pabaigos“, – sakė socialdemokratų Seimo frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas po susitikimo su LGBT+ asmenų mamomis Lina Plieniūte, Rasa Račiene ir Jolanta Vaitiekūniene, kurių iniciatyva Seime vyksta susitikimai su parlamentarais dėl Seime stumdomo Partnerystės įstatymo.

L. Plieniūtė, J. Vaitiekūnienė ir Rasa Račienė (iš kairės į dešinė) | D. Umbraso/LRT nuotr.


LGBT+ bendruomenei atstovaujančios mamos sakė norinčios suprasti, kas lemia tai, kad daugelis Seimo narių pasisako prieš vienalyčių asmenų partnerystės įteisinimą. Viešnios kalbėjo, kad jų vaikai dėl nepripažįstamų teisių jaučiasi antrarūšiais piliečiais: „Kai ateina metas kurti šeimą, valstybė atsuka nugarą“. Jos priminė Estijos pavyzdį: čia jau įteisinta vienalytė santuoka ir „dangus neužgriuvo“.

Susitikimo metu diskutuota apie įvairias situacijas, kai dėl nepripažįstamos partnerystės kenčia vaikai: jeigu moterys dviese augina savo vaikus iš ankstesnių santuokų, tai vienai iš jų susirgus, jos vaikai gali atsidurti vaikų namuose, nors turi kitą mamą. Panaši situacija partnerius ištinka, vienam iš jų sunkiai susirgus: kitam sunku įrodyti savo teisę į partnerio globą.

Frakcijos seniūno pavaduotoja Orinta Leiputė akcentavo žmonių orumo aspektą: tik lygios teisės gali garantuoti visavertį gyvenimą. 

Orinta Leiputė | Seimo kanceliarijos/O.Posaškovos nuotr.


Julius Sabatauskas pasakojo neretai susiduriantis su puolimu ir etikečių klijavimu viešose diskusijose apie vienalyčių asmenų partnerystę. Jis sakė esąs įsitikinęs, kad priešiškumas LGBT+ bendruomenei kyla iš nežinojimo: „Nežinomi dalykai kelią baimę“.

LSDP garbės pirmininkas Vytenis Andriukaitis pažymėjo socialdemokratų įsipareigojimą europinėms, universalioms vertybėms, kurias įkūnija Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Jis pažymėjo, kad šiuo metu pasaulyje suintensyvėjo pastangos supriešinti atskirų žmonių grupių teises: „Kai kas šitaip kraunasi politinį kapitalą. Turime nesutikti su tokiu žmogaus teisių politizavimu. Žmogaus teisės turi būti pripažįstamos pilna apimtimi“, – kalbėjo V. Andriukaitis.

Vytenis Andriukaitis | Europos parlamento nuotr.


Frakcijos narys Tomas Bičiūnas teiravosi viešnių nuomonės apie rengiamą Partnerystės įstatymo projektą: ar jis tikrai tenkina LGBT+ bendruomenę. Mamos patikino, kad, nors ir netobulas bei „apkramtytas“, įstatymas būtų svarbus žingsnis, nes būtų „uždegta žalia šviesa“ tolesnėms diskusijoms ir teisiniam reguliavimui.

Frakcijos narė prof. Vilija Targamadzė teiravosi viešnių nuomonės dėl visuomenės pasirengimo permainoms, dėl vaikų savijautos mokykloje. LGBT+ asmenų mamos pakartojo įsitikinimą, kad šiandien labai svarbu nedelsti ir „uždegti žalią šviesą“ partnerystei, kad visuomenė galėtų keistis.

Julius Sabatauskas | Seimo kanceliacijos/O.Posaškovos nuotr.


Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas pakomentavo kai kurių parlamentarų siūlomas alternatyvas Partnerystės įstatymui, kaip antai pasiūlymus vienalyčių asmenų partnerystę traktuoti kaip komercinį sandorį. „Tai visiškai nepriimtina. Konstitucija sako tiesiai šviesiai: visi piliečiai prieš įstatymą yra lygūs“, – kalbėjo J. Sabatauskas.

Frakcijos seniūnas G. Paluckas apibendrino susitikimą: „Tai – procesas, ir mes visi esame aktyvūs jo dalyviai, o ne pasyvūs stebėtojai. O kadangi tai – demokratinis procesas, turėsime įtikinti vieni kitus.“
Naujesnė Senesni