Vakarai stebi pajėgų telkimą prie Ukrainos sienos, nors Rusija mėgina skleisti informaciją, jog jos kariuomenė nuo šios šalies sienų atitraukiama. Kada gali prasidėti Rusijos invazija į Ukrainą, nežinia. Ukrainiečiai demonstruoja ramybę – šalies Prezidentas ragina nepanikuoti. Tačiau kartu valstybės gyventojai pasiruošę ginti Ukrainą, jeigu Rusija imtųsi agresijos. Tarp už savo šalį kovoti pasiryžusių kovoti patriotų – ir Ukrainos LGBTQ+ bendruomenės atstovai, puikiai suprantantys laisvės svarbą ir tai, jog Rusijos valdžia žmogaus teisių standartais toli gražu vadovautis nelinkusi.
 |
| Ukrainos LGBTQ+ bendruomenės atstovas protestuoja prieš Rusijos valdžią | Nuotraukos šaltinis: pinknews.co.uk |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Rusijos galima karinė ataka reikštų tragediją Ukrainos LGBTQ+ bendruomenei. Jos aktyvistai nerimauja dėl to, kas gali nutikti, jei Rusija galiausiai užgrobtų Ukrainą. Baiminasi, kad pažanga LGBTQ+ teisių srityje sustotų, o po Rusijos invazijos LGBTQ+ asmenų laisvės gali būti ir apribotos.
Kaip rašo LGBTQ+ naujienų portalas pinknews.co.uk, LGBTQ+ teisių organizacijos „Kyiv Pride“ vadovas Lenny Emsonas teigė, kad LGBTQ+ žmonės, o ir plačioji Ukrainos visuomenė, yra pasirengusi stoti į kovą prieš Rusijos karius, jeigu šie imtųsi agresijos.
„Šiuo klausimu esame vieningi, – sako L. Emsonas. – Nesvarbu, kokia yra lytinė tapatybė, kokia seksualinė orientacija – visi kartu mes žengiame į priekį“.
„Kyiv Pride“ vadovas L. Emsonas įsitikinęs, kad karo akivaizdoje visuomenėje itin paaštrėja baimė ir agresija, kuri neišvengiamai nukreipiama įvairias mažumų grupes. Kai kurie politikai mėgina LGBTQ+ asmenis paversti atpirkimo ožiais, teigė jis.
L. Emsonas nerimauja, kad LGBTQ+ žmonės gali patirti didžiausią agresijos naštą.
„Šiuo metu Ukrainos LGBTQ+ teisių judėjimas yra labai sėkmingas. Praėjusiais metais „Pride“ eitynėse Kijeve rugsėjį kartu su mumis žygiavo 7 tūkst. dalyvių. „Pride“ eitynės įvyko net keliuose Ukrainos miestuose. Turime daugiau nei 30 LGBTQ+ organizacijų, dirbančių skirtinguose Ukrainos regionuose. Tačiau bendruomenei iš tikrųjų kyla grėsmė", – sakė jis ir pabrėžė, kad LGBTQ+ asmenys patiria diskriminaciją ir Ukrainos karinėse pajėgose.
LGBTQ+ teisių aktyvistas E. Reese, bendradarbiaujantis su „Kyiv Pride“, komentavo, kad LGBTQ+ ukrainiečiai yra „pasiruošę kovoti“, jei karas dar labiau paaštrėtų, tačiau bendruomenė išties nerimauja dėl galimos diskriminacijos kariuomenėje.
„Šiuo metu armijoje yra daug LGBTQ+ žmonių. <...> Jei karas išsiplės, žmonės bus masiškai šaukiami į kariuomenę, joje LGBTQ+ asmenų dar labiau padaugės, taigi, atsiras ir daugiau diskriminacijos", – nuogąstauja jis.
Nepaisant to, LGBTQ+ ukrainiečiai noriai kovos už savo šalį, nes jaučia stiprų patriotizmo jausmą, teigia Maksimas Potapovičius, vienas iš LGBTQ+ aktyvistų iš „Kyiv Pride“ organizacijos. Jis teigia, kad karas su Rusija yra susijęs ir su LGBTQ+ bendruomenės teisių ir lygybės kova, kadangi jeigu visa Ukraina būtų okupuota Rusijos, pastaroji imtųsi griauti LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumo. To leisti jokiu būdu negalima.
Ukraina ir Rusija kariauja jau nuo 2014 metų. Okupuotas Krymas, iki šiol vyksta kariniai veiksmai Donbaso regione.
„2013-2014 metais Ukrainos žmonės priminė mums visiems, jog laisvė, tai nėra duotybė. Tik atkakli beginklių žmonių kova prieš buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Janukovičiaus pasiųstas ginkluotas „Berkut” pajėgas leido Ukrainos žmonėms apsaugoti savo valstybę nuo Rusijos įtakos plėtimo jos viduje, – teigia Lietuvos LGBTQ+ teisių aktyvistas Pijus Beizaras. – Ši kova parodė tai, ką mes iš dalies jau esame pamiršę, tai demokratijos kainą. Ukrainos žmonių troškimas būti arčiau ES, o ne Rusijos, turėtų būti didis įkvėpimas mums visiems kalbant apie tokias svarbias vertybes kaip laisvė, demokratija ir žmogaus teisės.
 |
| Pijus Beizaras | Myles Yu nuotr. |
O šiame beprotiškame kontekste man belieka apgailestauti, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės veteranės, iš esmės atsuka Ukrainai nugarą. Bet galbūt supratimo nėra, kai dėl galimybės būti ES, niekam žūti nereikėjo".
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen reiškia paramą Ukrainai ir derina su ES šalimis veiksmus, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą, penktadienį skelbia LRT radijas.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net