Lietuvoje ruošiamasi įteisinti medikamentinį nėštumo nutraukimą. Kaip informuoja Sveikatos apsaugos ministerija, ministras Arūnas Dulkys sudarė darbo grupę, parengusią įsakymo projektą, pagal kurį moterims Lietuvoje bus suteikta galimybė atlikti ne tik chirurginį, bet ir medikamentinį abortą.
 |
| Asociatyvi pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Projektas derinamas
Visuomenei atskleidžiama, kas numatyta rengiamame ministro A. Dulkio įsakyme. „Pacientės pageidavimu (nesant medicininių indikacijų) vaistiniu būdu nėštumas gali būti nutrauktas iki 9 nėštumo savaičių (8 sav. ir 6 d.), chirurginiu būdu iki 12 nėštumo savaičių (11 sav. ir 6 d.), o dėl medicininių indikacijų nėštumas gali būti nutrauktas iki 22 nėštumo savaičių (21 sav. ir 6 d.)“, – portalui jarmo.net teigė Sveikatos apsaugos ministerijos Spaudos tarnybos vyr. specialistas Julijanas Gališanskis.
„Kiekvienu konkrečiu atveju norint nutraukti nėštumą dėl medicininių indikacijų, išvadą, ar yra indikacijų nutraukti nėštumą, pateikia perinatologijos centro daugiadalykė gydytojų specialistų komanda“, – teigė jis.
Ruošiamame įsakyme nurodoma, kad gydytojas akušeris ginekologas pacientei suprantama kalba suteikia informaciją apie galimybes gauti psichologo ar socialinio darbuotojo konsultaciją, nėštumo nutraukimo būdus, procedūros esmę, trukmę, grįžimo į įprastą veiklą galimybes. Taip pat pacientėms paaiškinama, kokia turėtų būti atliekama priežiūra po procedūros
„Šiuo metu Projektas yra išsiųstas siūlymams visuomenei ir suinteresuotoms institucijoms“, – teigė J. Gališanskis.
Projektas jau paskelbtas Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje, o siūlymų įsakymo projektui tobulinti Sveikatos apsaugos ministerija laukia iki balandžio 27-osios.
Medikamentinis nėštumo nutraukimas – pažanga
Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė Esmeralda Kuliešytė portalui jarmo.net ketvirtadienį teigė palaikanti planus Lietuvoje numatyti medikamentinį nėštumo nutraukimą. „Moteris turi teisę pasirinkti medikamentinį abortą. Tokią galimybę turi praktiškai visos Europos Sąjungoje gyvenančios moterys, o net ir ne Europos Sąjungoje gyvenančios moterys turi galimybių prieiti prie medikamentinio nėštumo nutraukimo. O Lietuvos moterys – neturi“, – apgailestavo pašnekovė.
 |
| Esmeralda Kuliešytė | D. Labučio nuotr., šaltinis moteris.lt |
E. Kuliešytė teigė, kad Lietuvoje ir šiuo metu nėštumo nutraukimas neuždraustas, bet medikamentinio aborto galimybių kol kas dar nėra
„Medikamentinį abortą galime prilyginti mokslinei pažangai, nes tai atliekama be chirurginės intervencijos, vartojami vaistai. Taigi, dėl šios priežasties medikamentinį nėštumo nutraukimą įteisino daugelis šalių. Pasaulyje liko nedaug valstybių, kurios to neįteisino. Medikamentinis abortas – privatesnis, priimtinesnis moterims. Lietuvoje moterys irgi norėtų, kad joms būtų suteiktas toks nėštumo nutraukimo būdas, deja, bet jos to padaryti negali. Taigi, medikamentinis abortas reikalingas tam, kad moteris galėtų pasirinkti. Nereikia atlikti chirurginių intervencijų, kurios gresia komplikacijomis. Taigi, medikamentinis nėštumo nutraukimo būdas nuo tų komplikacijų jau apsaugo. Moters sveikatai tai yra naudinga“, – pasakojo ji.
Įsakymą sveikina, bet pasigenda įstatymo
E. Kuliešytė pastebėjo, kad kai viešojoje erdvėje paliečiama reprodukcinių teisių tema, susiduriama su dideliu pasipriešinimu, o Lietuvoje veikia organizacijos, nusiteikusios prieš žmogaus teises.
Anot jos, kai kurie asmenys Seime, įvairiose organizacijose leidžia sau komentuoti moterų teisių temas net ir nebūdami specialistais, neturėdami pilnos informacijos.
„Kalbant apie praeitį, visuose lygmenyse atsiranda žmonių, kurie leidžia sau spręsti už kitus. Tai yra moterų teisių klausimas ir būtent jos turi rinktis, o ne kažkas kitas turi nurodyti“, – sakė ji.
Pasak E. Kuliešytės, Laisvos visuomenės instituto atstovai įvairiuose susitikimuose nuolat kalbėdavo apie chirurginį nėštumo nutraukimą bei dėstydavo savo požiūrį, jog esą reikėtų tai riboti, o valstybė neva turėtų skirti moterims pagalbą suvokiant, jog neva jos, pasirinkdamos nutraukti nėštumą, priima neteisingą sprendimą.
„Bet jeigu moteris nenori nėštumo, nenori gimdyti, tai jai tokia siūloma pagalba nepadės. Manau, kad institutas turėjo galvoje, kad teikiant pagalbą galima atkalbėti moteris nuo nėštumo nutraukimo, o tą atlieka Krizinio nėštumo centras, kuris, vėlgi, remiasi religiniais įsitikinimais. <...> Jie mano, kad elgiasi teisingai, būtų gerai, jeigu jie neprimestų savo valios kitiems. Bet kai jie primeta savo įsitikinimus moterims, kurios turi kitokias pažiūras, tai tokia pozicija yra negerbianti žmogaus teisių, taikoma ir psichologinė prievarta“, – kalbėjo E. Kuliešytė.
Anot E. Kuliešytės, žmogaus teisės, apimančios tiek seksualines mažumas, tiek smurtą artimoje aplinkoje patiriančias moteris, yra kone kvestionuojamos.
„Tad kas atsitiko su žmonėmis, kurie iškovojo Nepriklausomybę, daugiau nei 30 metų joje gyvena ir nesupranta pagrindinių žmogaus teisių, jų reikšmės, jų svarbos?“ – retoriškai klausė E. Kuliešytė.
Anot jos, už tai, jog Lietuvoje būtų įgyvendintos žmogaus teisės, atsakingos valstybės institucijos. „Jos pasirašė atitinkamus nutarimus, teisės aktus, suderino savo pareigas su Europos Sąjunga ir įsipareigojo ginti žmogaus teises. Valstybė pasirodo silpna šiuo požiūriu“, – dėstė E. Kuliešytė.
Pašnekovė komentavo, kad paskutinis Sveikatos apsaugos ministro įsakymas, numatantis nėštumų nutraukimų tvarką, buvo priimtas dar 1994 metais. Kol kas juo vadovaujamasi iki šiol. „Šiame įsakyme paminėti medicininiai aspektai, o kiek teko kalbėti su medikais, jie vis sakydavo, kad reikėtų peržiūrėti. Vadinasi, dabar tas įsakymas ir yra peržiūrimas“, – kalbėjo Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos vadovė.
Nors įsakymą A. Dulkys rengiasi atnaujinti ir pasirašyti, tačiau įstatymų leidėjai nedemonstruoja politinės valios priimti Reprodukcinės sveikatos įstatymo, kuris, jeigu būtų priimtas, įgytų kur kas didesnį teisinį svorį.
„Nemanau, kad šioje kadencijoje tai bus padaryta. Juk turėjo būti įtrauktas šis klausimas į Vyriausybės, politinių partijų planus. <...> Bet kai buvo tariamasi dėl vyriausybinės programos, šis klausimas atmestas. Jo neliko. Manau, kad atsirado Seimo narių, kurie deklaruoja konservartyvias pažiūras, prieštarauja. Gal dėl to klausimo ir neliko“, – svarstė E. Kuliešytė
Ragina imtis švietimo
Moterų informacijos centro direktorė Jūrate Šeduikienė portalui jarmo.net komentavo esanti įsitikinusi, kad žmogui reikia suteikti pasirinkimą. „Aš asmeniškai nesu prieš medicininį abortą, nes, kiek žinau, kitose šalyse tokia praktika yra taikoma. Mano supratimu, abortas, nors ir yra kraštutinė priemonė, bet tai turėtų būti vienas iš pasirinkimų. <...> Moteris turėtų turėti teisę pasirinkti“, – kalbėjo J. Šeduikienė.
 |
| Jūratė Šeduikienė | Asmeninio archyvo nuotr., šaltinis delfi.lt |
Šiuo metu pasaulis stebi kraupius Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje – prievartaujami vyrai, moterys ir vaikai. Kai kurios moterys ir mergaitės pastoja. Tačiau pabėgusios į Lenkiją, kuri yra saugi nuo karo valstybė, jos susiduria su iššūkiais, jeigu nėštumą nori nutraukti. „Daugeliu atveju, Lenkijoje, kiek aš žinau, net ir išžaginimo atveju, negalima daryti aborto. Taigi, moterys patenka į tokią situacijąׅ“, – apie siaubingą padėtį, su kuria turi tvarkytis rusų karių išprievartautos ukrainietės, pasakojo pašnekovė
Anot jos, jeigu moteriai nėra suteikiama galimybė pasirinkti – nutraukti nėštumą ar jį tęsti – tai laikoma žmogaus teisių pažeidimu. „Mano nuomone, nors abortas yra nepageidaujamas, bet turi egzistuoti teisė apsispręsti, o mes turime šviesti jaunimą, kaip apsisaugoti lytinių santykių metu, kad to daryti nereikėtų“, – komentavo J. Šeduikienė.
Portalui jarmo.net ketvirtadienį nepavyko susisiekti su Laisvos visuomenės institutu – organizacijos nurodytu telefono numeriu niekas neatsiliepė, o Krizinio nėštumo centro atstovė klausimus paprašė pateikti raštu.
Papildyta 2022-04-26 d., 08:50 val. Pirmadienį sulaukėme Krizinio nėštumo centro atsakymų.
– Ar galite papasakoti, kodėl Krizinio nėštumo centras klientėms iš pradžių patiria atsisakyti abortų? – jarmo.net pasiteiravo centro atstovų.
– Į Krizinio nėštumo centrą kreipiasi moterys ne tik svarstydamos gimdyti ar ne, tačiau ir dėl kitų su nėštumu susijusių situacijų: vienišos nėščios moterys dėl emocinės ar materialinės pagalbos, netekus vaiko dėl persileidimo, jau atlikto nėštumo nutraukimo, priešlaikinio gimdymo, mirus naujagimiui, pogimdyminės depresijos atveju.
Svarstančioms nėštumo nutraukimą, pirmiausia siūloma skirti laiko sprendimo priėmimui, viską gerai apsvarstyti, įvertinti turimus resursus, riziką sveikatai ir psichologinei savijautai visais pasirinkimo atvejais ir tuomet priimti sprendimą. Centro konsultantas moteriai papasakoja apie pagalbą, kurią galime suteikti. Tai pagal individualų poreikį gali būti psichologo, teisininko, ginekologo, genetiko, dulos ar žindymo specialistės pagalba. Pagalba teikiama tiek individualiai, tiek savitarpio pagalbos grupėse. Jei moteriai reikia, teikiama materialinė, finansinė pagalba iki vaikui sukaks 2 metai. Dažnai neplanuotai pastojus, moteris patiria daug įtampos, nerimo, baimių. Centro tikslas – padėti jai išsikalbėti, nurimti ir priimti sprendimą, kuris jai tuo metu atrodys tinkamiausias.
– Kiek moterų į centrą kreipėsi per šiuos metus?
– Per 2021 metus į centrą kreipėsi 440 moterų ir 31 vyras.
– Kaip vertinate šiuo metu rengiamą Sveikatos apsaugos ministro įsakymą, kuriame numatytas ir medikamentinis abortas?
– Šis įsakymo projektas turi trūkumų ir tikrai jį dar reikia tobulinti.
– Ar jūsų centras pasisako už visišką abortų draudimą?
– Mūsų centras visada kalba apie pagalbos reglamentavimą nėščioms, išgyvenančioms krizę ir kitus sunkumus susijusius su nėštumu, o ne apie abortų draudimą, – dėstoma raštu atsiųstuose centro atsakymuose.
Mums rūpi, kad skaitytojus pasiektų kokybiškas turinys, todėl stengiamės užtikrinti sklandžią teksto kalbą ir faktų patikimumą. Pastebėję neatitikimus ar klaidas apie tai mums galite pranešti e. p. redakcija@jarmo.net