Emma Goldman ir Aleksandras Berkmanas buvo anarchistinio judėjimo pradininkai Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurie pasisakė už darbininkų teises, lyčių lygybę, taip pat vieni pirmųjų pradėjo kalbėti apie LGBT situaciją. Dėl politinio aktyvumo jie buvo deportuoti iš Jungtinių Amerikos Valstijų 1919 m. E. Goldman ir A. Berkmanas yra laikomi JAV progresyvaus laikotarpio (1896 – 1920) simboliu, kuomet buvo kuriami judėjimai ir organizacijos, pasisakančios už socialines bei politines reformas visuomenėje. Kita ryški asmenybė, kuri prisidėjo prie LGBT judėjimo Jungtinėse Amerikos Valstijose, yra Harvey Milkas, 1978 metaus išrinktas į San Francisko stebėtojų tarybą ir tapęs pirmuoju į aukštas pareigas išrinktu politiku, neslepiančiu savo seksualinės orientacijos.
 |
| Harvey Milkas, Emma Goldman ir Aleksandras Berkmanas | Jarmo.net koliažas (Nuotraukų šaltinis: roku.com, outatstpaul.org ir „Mother Earth“ leidybos asociacija Niujorke |
Isandrijus Linkus
redakcija@jarmo.net
Šis tekstas – tai ištrauka iš knygos „LGBT+ ISTORIJA LIETUVOJE: apybraižos ir komentarai“.
Nors H. Milko, A. Berkmano, E. Goldman gyvenimas ir įsitraukimas į politiką yra susijęs su Amerikos žemynu, tačiau Milko seneliai buvo emigrantai iš Lietuvos, kurie iš Kauno į JAV emigravo XIX a. pabaigoje, o Berkmanas ir Goldman gimė Lietuvoje XIX amžiaus viduryje.
A. Berkmanas gimė 1870 m. Vilniuje, vėliau kartu su tėvais išvažiavo į Sankt Peterburgą, kur mokėsi prestižinėje gimnazijoje. Mirus tėvui, kuomet Berkmanui buvo 12 metų, jo motina Yetta su visa šeima persikėlė į Kauną. 1988 m. A. Berkmanas emigravo į JAV ir apsigyveno Niujorke.
Ema Goldman gimė 1871 m. Kaune, tačiau ji negalėjo mokytis mokykloje, nes tėvas reikalavo, kad uždirbtų pinigų šeimai. Galiausiai, privalėdama paklusti tėvų reikalavimams, ji turėjo ištekėti dar paauglystėje, tačiau nenorėdama su tuo sutikti 1885 m. emigravo į Niujorką, kur apsistojo pas savo seserį.
Šių dviejų asmenybių pavyzdys parodo, kokia tuo metu buvo situacija Lietuvoje. XIX a. pab. – XX a. pr. emigracija buvo milžiniška – tūkstančiai žmonių pasitraukė iš Rusijos imperijos. XX a. pab. carinės Rusijos politika buvo itin griežta tautinių mažumų atžvilgiu.
Rusijos administracija lietuvius ir žydus laikė neišsilavinusiomis tautomis, kurios privalo perimti rusų kultūrą. Jidiš ir lietuvių kalbos buvo traktuojamos kaip priešiškos Rusijos vykdomai politikai, todėl vykstant intensyviai rusifikacijai daugybė lietuvių ir žydų emigravo į Amerikos žemyną.
Niujorke A. Berkmanas prisijungė prie kairiųjų žydų organizacijos „Pionieriai už laisvę“, kuri jidiš kalba leido laikraščius apie socialinę nelygybę, organizavo protestus už darbininkų teises.
 |
| Aleksandras Berkmanas | Nuotr. iš JAV Kongreso Bibliotekos spaudinių bei nuotraukų skyriaus |
1889 m. A. Berkmanas sutiko E. Goldman, su kuria vėliau kartu apsigyveno. Po poros metų, 1892 m., A. Berkmanas bandė pasikėsinti į pramonininką Henry Clay Frick dėl to, kad šis bandė sustabdyti plieno pramonės darbininkų streiką. A. Berkmanas kalėjo keturiolika metų. Kalėdamas jis parašė knygą apie savo gyvenimą „Anarchisto atsiminimai kalėjime“, kuri buvo išleista 1912 m.
Homoseksualumo tematika užima svarbią vietą knygoje „Anarchisto atsiminimai kalėjime“. A. Berkmanas rašo ne vien tik apie sekso kultūrą kalėjime, bet taip pat apie meilę tarp tos pačios lyties asmenų.
Istorijas parašė žmogus, kuris viską matė savo akimis, todėl galima teigti, kad jo darbas yra sociologinis ir psichologinis tyrimas apie seksualumą, intymumą ir santykius tarp žmonių. Savo knygoje A. Berkmanas nemažai dėmesio skiria kalinių gyvenimui, jų emociniam būviui, o knygos pabaigoje analizuoja meilę tarp tos pačios lyties atstovų iš etinės ir moralinės pusės.
 |
| Įkalinimas | Asociatyvi Harry Shelton/unsplash.com nuotr. |
Knyga „Anarchisto atsiminimai kalėjime“ yra ne vien tik apie tos pačios lyties žmonių meilę, bet ir apie homoseksualumo reprezentaciją.
Reikia paminėti, kad A. Berkmanas atsiminimų pradžioje yra gan kritiškas, nes tai, ką pamatė kalėjime, jį šokiravo. Tačiau skaitant atsiminimus galima pastebėti, kad vėliau autoriaus mąstymas ir požiūris į homoseksualius asmenis ir jų santykius keičiasi, nes jis pradeda suprasti ir gerbti kitų žmonių poelgius ir apsisprendimus.
Šis autobiografinis darbas leidžia skaitytojui pajausti, kaip A. Berkmenas nuo šalto ir negatyvaus požiūrio juda link homoseksulių žmonių supratimo ir simpatijos jiems. A. Berkmeno autobiografija yra viena iš pirmųjų JAV knygų, kurioje autorius savo tekste bando aiškinti homoseksualius santykius.
Visgi, jo autobiografijos nereikėtų suprasti vien kaip darbo apie kalinių tarpusavio santykius, o vertinti kaip platesnį politinio seksualumo aiškinimą.
A. Berkmeno kolegė E. Goldman savo straipsniuose ir knygose apie homoseksualius asmenis ir jų teises aiškina išsamiau. Visų pirma, E. Goldman seksualumą mato kaip nuolatinę priešpriešą kapitalizmui, o ne atvirkščiai, kad kapitalistinė sistema prisideda prie seksualumo plėtojimosi. Anot jos, seksualumas, tiek vyro, tiek ir moters, yra kontroliuojamas pačios valstybės kaip, tarkim, kariuomenėje.
Norint suprasti, kaip E. Goldman aiškina homoseksualumą ir homoseksualius santykius, yra būtina pabrėžti, kad ji seksualumą supranta per istorinę prizmę, t. y. seksualumas privalo progresuoti. Pradėjusi nuo seksualumo, vėliau anarchistė kalba apie homoseksualumą ir santykius tarp tos pačios lyties atstovų.
 |
| Emma Goldman | Nuotr. iš JAV kongreso spaudinių ir fotografijų skyriaus bibliotekos Vašingtone |
E. Goldman tikino, kad būtina palaikyti individų ir grupių seksualinę laisvę ir jos plėtojimąsi, vyrų ir moterų santykius, kurių jie nori ar pageidauja.
Vėlgi, anot jos, yra privalomas „meilės balsas“, nes „tik stipriausia ir giliausia gyvenimo viltis <…> gali išlaisvinti žmogaus likimą“. Kaip jau buvo minėta, E. Goldman buvo iš Kauno žydų šeimos, todėl, kalbėdama apie meilę tarp individų, E. Goldman vartoja religinę metaforą, kuomet Mozė ant Sinajaus kalno gavo 10 Dievo įsakymų, kuriuos vėliau perdavė žydų tautai: „Galbūt vieną dieną, vyrai ir moterys prisikels, jie pasieks kalno viršūnę, jie bus dideli ir stiprūs, ir laisvi, jie bus pasiruošę gauti, dalyvauti, mėgautis auksiniais meilės spinduliais. Kaip nuostabu, kokia vaizduotė, koks poetas genijus gali bent jau numatyti tokios jėgos potencialą tarp vyrų ir moterų.“
E. Goldman savo tekstuose bando parodyti ryšį tarp kapitalizmo ir seksualumo keliais aspektais. Visų pirma, ji rašė apie Europoje ir Amerikos žemyne kilusius darbininkų, moterų judėjimus, kurie reikalavo politinių teisių. Antra, ji pastebėjo, kad ekonominės ir politinės sistemos progresas nereiškia, jog įvairias mažumas pripažins dauguma. Būtent E. Goldman buvo viena iš pirmųjų, kuri atkreipė dėmesį į homoseksualių asmenų klausimą. Anot jos, į tai reikia žiūrėti per istorijos prizmę – istoriškai mažumos neturėjo savo balso, o procesai, kuomet mažumos nori daugiau teisių kelia iššūkius daugumui.
.jpg) |
| Harvey Milkas | Nuotraukos šaltinis: anisfield-wolf.org nuotr. |
Kita ryški asmenybė buvo Harvey Milkas. Nors pastarasis savo politinę karjerą pradėjo aštuntajame dešimtmetyje, tačiau su E. Goldman ir A. Berkmanu jį sieja bendra kilmė iš Lietuvos. Kaip jau buvo rašyta, H. Milko seneliai į JAV atvyko iš Kauno. Gyvendami JAV jie atidarė įvairių prekių parduotuvę Niujorke ir pasikeitė pavardę iš jidiš Milch į Milk.
1951 m. po studijų H. Milkas buvo pasiųstas tarnauti į JAV laivyną ir tarnybos metu dalyvavo Korėjos kare (1950 – 1953). Septintajame dešimtmetyje H. Milkas įsitraukė į spektaklių statymą teatre, kur susidomėjo eksperimentiniais spektakliais, taip pat susipažino su režisieriumi Tomu Ohargonu.
1968 m. H. Milkas su draugu apsigyveno San Franciske, kur vėliau Kastro rajone, kuris buvo LGBT bendruomenės centras šiame mieste, atidarė fotoaparatų parduotuvę.
H. Milkas apsisprendė įsitraukti į politiką dėl kelių priežasčių, visų pirma, dėl Votergeito skandalo, kuris galiausiai lėmė JAV prezidento R. Niksono atsistatydinimą.
Visuomenės nusivylimas politikais ir noras padėti bendruomenei lėmė, kad H. Milkas nusprendė iškelti savo kandidatūrą į San Francisko stebėtojų tarybą. Gyvendamas LGBT bendruomenės rajone, jis siekė gauti kuo daugiau šios bendruomenės balsų ir buvo vienas iš pirmųjų politikų, kuris pradėjo kalbėti apie mažumų teises JAV.
Po pirmojo nesėkmingo bandymo vietos rinkimuose H. Milkas tapo matomas San Francisko Kastro rajone, kuriame jis tapo žinomas kaip „Kastro gatvės meras“. Didžiąją kitų metų dalį H. Milkas praleido ruošdamasis kitai rinkimų kampanijai, taip pat pradėjo įkurti LGBT bendruomenės asociaciją, kuri buvo viena iš tokių pirmųjų organizacijų Jungtinėse Amerikos Valstijose. Antrą kartą Milkas taip pat nebuvo išrinktas, tačiau jis jau buvo įkūręs San Francisko homoseksualių asmenų susirinkimų klubą, kuris taip pat tapo pirmąja tokio tipo organizacija.
1977 m. H. Milkas vėl kandidatavo į San Francisko tarybą ir buvo išrinktas kaip pirmasis asmuo, neslėpęs savo seksualinės orientacijos.
H. Milko laimėjimą rinkimuose nulėmė keli faktoriai. Visų pirma, jis pabrėžė, kad vietinė valdžia privalo atsižvelgti į bendruomenės keliamus klausimus, ypač dėl LGBT teisių. Taip pat, kaip jau buvo minėta, H. Milkas daug dirbo LGBT vietinės bendruomenės klausimais. Jis buvo vienas iš pagrindinių iniciatorių siekiant, kad LGBT bendruomenė nebūtų diskriminuojama nuomos klausimu, darbovietėje, taip pat pasisakė, kad policijoje dirbtų LGBT atstovai.
H. Milkas kovojo prieš respublikonų pasiūlymą uždrausti LGBT asmenims dirbti mokyklose. 1978 m. lapkričio 7 d. Kalifornijos balsavimo biuletenyje buvo siūloma uždrausti LGBT asmenims dirbti mokyklose, kuomet „darbdavys arba mokyklos administracija gali atleisti mokytoją, mokytojo padėjėją, jeigu yra užsiimama homoseksualia veikla“. H. Milkas su bendražygiais pradėjo kampaniją, kad žmonės nebalsuotų už šį pasiūlymą. Jie teigė, kad kuo daugiau LGBT bendruomenės narių privalo atsiskleisti taip parodydami, kad jie yra visur. Galiausiai balsuotojai parodė, kad nesutinka su pasiūlymu uždrausti homoseksualiems asmenims dirbti mokyklose – 58 proc. balsavo prieš.
1978 m. lapkričio 27 d. H. Milkas ir San Francisko meras G. Moscone buvo nušauti vieno buvusio stebėtojų tarybos nario. Šis pasikėsinimas iššaukė didžiulius protestus visoje JAV. San Franciske įvyko riaušės, buvo padeginėjami policijos automobiliai, o kitą naktį po nužudymo tūkstančiai žmonių išėjo į Kastro gatvę išreikšti savo gedulo.
 |
| Riaušės San Franciske | Nuotraukos šaltinis: sfchronicle.com |
Po mirties H. Milkas tapo LGBT bendruomenės simboliu. Jo vardu buvo pavadintos kelios LGBT organizacijos, mokyklos, taip pat kasmet vyksta H. Milko atminties eitynės San Franciske. 2021 m. jo vardu buvo pavadintas JAV karinis laivas „USNS Harvey Milk".
Kaip jau minėta, H. Milkas, E. Goldman ir A. Berkmanas buvo kilę iš Lietuvos, tačiau emigravo ir gyveno JAV.
Būtent Amerikoje E. Goldman ir A. Berkmanas parašė daugumą savo tekstų, kurie įėjo į politinės minties istoriją, taip pat įsitraukė į besikuriančias organizacijas ir judėjimus, kovojančius už darbininkų, moterų teises.
Be to, jie buvo pirmieji, kurie pradėjo rašyti apie homoseksualumą, nes ši tema JAV ir Vakarų Europoje aktuali tapo žymiai vėliau.
H. Milko E. Goldman ir A. Berkmano politinė veikla rodo, kad socialinių judėjimų ir asmenų įsitraukimas į LGBT tematiką negali būti traktuojamas vien tik per tautinių valstybių istorijos naratyvą.
Tuo pačiu LGBT istorija yra susijusi ne tik su atskiromis kultūromis ar bendruomenėmis, bet taip pat ir vykusiais politiniais procesais XX a. pabaigoje Europoje.
Emigrantai iš Rusijos imperijos, tarp kurių buvo E. Goldman, A. Berkmanas ir H. Milkas, įsitraukė į įvairių organizacijų veiklą Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Literatūra
- Berkman, Alexander, Prisong Memoirs of an Anarchist, 1912.
- Balkelis, Tomas, Opening Gates, to the West: Lithuanian and Jewish Migrations from the Lithuanian Provinces, 1867 – 1914, in Ethnicity Studies, 2010. Lietuvos socialinių tyrimų centro Etninių tyrimų institutas, 2020, 41 – 66.
- Encyclopedia of World Biography, Harvey Milk Biography
- Goldman, Emma, Victims of Morality and the Failure of Christianity, [Pamphlet], New York: Mother Earth Publication Association, 1913.
- Goldman, Emma, The tragedy of women’s emancipation, Mother Earth, Vol. 1, No. 1, 1906,
- Goldman, Emma, Marrage and Love, [pamphlet], New York, Mother Earth Publication Association, 1911.
- Kensinger, Lorreta, „Speaking with Red Emma: the feminist theory of Emma Goldman“ in Weiss, Feminist Interpretations of Emma Goldman, University Park, PA: Penn, 2007.
- Primary Source Set: Briggs Initiative, GLBT Historical Society, https://www.glbthistory.org/primary-source-set-briggs-initiative