Vilniaus regiono apylinkės teismas kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl translyčių asmenų teisių, antradienį paskelbė Lietuvos gėjų lyga (LGL).
 |
| Asociatyvi Aiden Craver/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip nurodo organizacija, Vilniaus regiono apylinkės teismas, nagrinėdamas translytės moters prašymą pakeisti dokumentuose lyties, vardo ir pavardės įrašus, nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, klausdamas, ar dabartiniai įstatymai neprieštarauja Konstitucijai.
Kaip teigia LGL, teoriškai Lietuvos įstatymai leidžia pakeisti lytį, bet praktiškai tam tvarka nenumatyta: Civilinės būklės aktų registravimo įstatyme lyties keitimas nereglamentuotas, asmens kodas paskelbtas „nekeičiamu“, nors jo pirmas skaitmuo rodo lytį.
Liepos 31 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir dokumentų valdymo skyrių pasiekė prašymas ištaisyti įrašą apie pareiškėjos lytį civilinės būklės aktuose taip, kad šis įrašas atspindėtų moterišką jos lytį, pakeičiant įrašą iš vyriško į moterišką.
Nutartyje nurodyta, kad teismas nustatė, jog moteris socialinėje erdvėje save pristato ir savo aplinkoje yra atpažįstama kaip moteriškos lyties asmuo.
Be to, moteris savo prašymą grindė ir mediciniais dokumentais.
Teismo posėdžio metu savivaldybės atstovė nurodė neprieštaraujanti moters pareiškimui ir nurodė prašanti priimti sprendimą savo nuožiūra. Ji nurodė, kad netenkino 2025 m. balandžio 29 d. gauto pareiškėjos prašymo, kadangi Lietuvoje nėra priimtas Lyties pakeitimo įstatymas ir civilinės metrikacijos skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl lyties pakeitimo įregistravimo.
Teismas rėmėsi Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimu byloje L prieš Lietuvą, kuriame EŽTT pabrėžė, kad Lietuvoje egzistuoja tam tikra įstatymų leidybos spraga, susijusi su lyties pakeitimo operacijomis, dėl to L. yra atsidūręs kankinančioje nežinioje dėl savo privataus gyvenimo ir tikrosios tapatybės pripažinimo. EŽTT sprendime konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 str., garantuojantį teisę į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Lietuvoje iki šiol nepriimtas Lytinės tapatybės pripažinimo įstatymas.
Vilniaus regiono apylinkės teismas liepos 31 d. nutartimi nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kurio klausiama, ar Civilinės būklės aktų registravimo įstatymas, kuriame neįtvirtinta galimybė civilinės būklės aktų įrašuose pakeisti duomenis apie asmens lytį, nepažeidžia Konstitucijos.