Ieva Pakarklytė. Apie smurto kultūrą Lietuvoje

Mums su Morgana Danielė pristačius apsaugos nuo seksualinio smurto paketą, o ypač laisvanoriško aiškiai išreikšto sutikimo sąvoką, pasipylė nejuokingi juokeliai apie raštelius, notarus, „Smart ID“, registrų centrą, you name it.

Ieva Pakarklytė ir Morgana Danielė | lrs.lt/Džojos Gundos Barysaitės nuotr.


Ieva Pakarklytė, Seimo narė

ieva.pakarklyte@lrs.lt

Tikrai labai „juokinga“, ypač seksualinį smurtą išgyvenusiems asmenims.

Tai aišku, kad „pati kalta”.

Tai aišku, kad vieną kartą prie altoriaus ištartas „taip” reiškia, kad visam gyvenimui atidavei teises į savo kūną.
 
Tai aišku, kad mergaites reikia mokyti kukliai rengtis, nevaikščioti vienoms ypač tamsiuoju paros metu (moterys, pakeliam rankas, kurioms iki šiol nėra drąsu vakare eiti atokesnėmis gatvėmis), taip pat neišsišokti, neprovokuoti berniukų, o „boys will be boys” ir berniukų nereikia mokyti nieko.

Tiesą sakant, visa ši reakcija ne tik kad parodė, koks reikalingas yra sexual consent apibrėžimas Lietuvos įstatymuose, bet dar labiau parodė ir priminė kitą milžinišką spragą – lytinio švietimo klausimą.

Ėjo 2022-ieji metai, o lytinis švietimas Lietuvoje vis dar joks arba labai labai pasenęs.

Prastas lytinis švietimas reiškia ne tik didesnes rizikas seksualinės ir reprodukcinės sveikatos srityje, bet ir prastesnį savęs pažinimą bei kito ribų supratimą.
 
Dar vienas momentas – bendra smurtinė kultūra, kurią vis dar toleruojame. Ir čia kalbu ne apie fizinį smurtą, bet apie žodinį, psichologinį ir emocinį.
 
Ir nors puikiai suprantu, kad feisbuko komentarai nėra patikimas šaltinis nustatyti smurto kultūros išsikerojimo lygiui šalyje, bet jei spręstume tik iš komentarų, tai drąsiai būtų galima konstatuoti, kad gyvename velniškai traumuotoje smurtautojų visuomenėje.
 
Mūsų pareiga yra kurti ateitį, kurioje rastųsi mažiau smurto.
 
Mūsų pareiga kurti ateitį, kurioje turėtume daugiau lygiavertiškumo ir mažiau stereotipų.

Mūsų pareiga kurti ateitį, kur merginos ir moterys vakare eidamos gatvėmis nejaustų baimės ir nesigręžiotų per petį ar kas jų neseka.

Mūsų pareiga - ugdyti pagarbą kitam ir empatiją.
 
Tiek įstatymų pataisos, tiek lytinis švietimas, tiek didesnis dėmesys psichikos sveikatai, tiek ši nelengva diskusija ir yra tas kelias į ateitį, kur dažniau klausiama „kaip tu jauties?” ir gerbiamos kito žmogaus ribos, visomis prasmėmis.

Rubrikoje „Pozicija“ skelbiamos autorių įžvalgos ir nuomonės. Turite ką pasakyti? Rašykite e. p. redakcija@jarmo.net
Naujesnė Senesni