Morganai Danielei kyla abejonių dėl Civilinės sąjungos įstatymo galutinio priėmimo: „Koalicijoje dėl nieko neįmanoma susitarti“

Koalicijoje konstruktyvus darbas nevyksta, tad nežinia, ar Seime galutiniame etape bus priimtas Civilinės sąjungos įstatymas, penktadienį tiesioginėje transliacijoje feisbuke kalbėjo Laisvės frakcijos Seime narė Morgana Danielė. 

Morgana Danielė | Viktoriios Chornos/lrs.lt nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Šią savaitę Seimas po svarstymo pritarė Civilinei sąjungai. Birželio 22-ąją numatyta balsuoti dėl galutinio priėmimo, tiesa, ši data dar gali keistis. 

Kalbėdama apie posėdį, kuriame po svarstymo pritarta civilinei sąjungai, M. Danielė pripažino, kad daug Seimo narių, pasisakančių prieš tos pačios lyties porų santykių sureguliavimą, balsavime nedalyvavo. 

„Daug ko Seimo salėje nebuvo, <...> ten koks Seimo kaimo reikalų komitetas buvo išvykęs, o kaimo reikalų komitete mes turime archajiško požiūrio žmones, tai jų balsų nebuvo prieš. Nebuvo dviejų argoliberalų, kurie išvyko. Iš liberalų tik du balsavo prieš, kiti du buvo išvažiavę, nespėjo pargrįžti į balsavimą ir pasipriešinti Civilinės sąjungos projektui“, – situaciją apžvelgė Seimo narė. 

Ji teigė nesanti užtikrinta, ar pavyks Seime priimti Civilinės sąjungos projektą galutiniame balsavime. 

„Dėl priėmimo etapo aš nežinau. <...> Neperšokęs griovio nesakyk op ir visko gali būti, juolab, kad politinis darbas nebevyksta, koalicijoje dėl nieko neįmanoma susitarti“, – konstatavo M. Danielė.

Konservatorių siūlymu, Seime reikėtų skelbti pirmalaikius rinkimus. M. Danielė teigia, kad akivaizdu, jog jau dabar kai kurie Seimo nariai ne dirba, o ruošiasi rinkimams, tai, anot jos, matoma ir viešojoje erdvėje kalbant apie civilinę sąjungą.

„Mano požiūris yra lankstus, aš abiem variantam pritariu todėl, kad šita koalicija yra išsikvėpusi. Šita koalicija, žiūrint iš Laisvės partijos perspektyvos, mums nieko nebeatnešanti. Susitarti praktiškai neįmanoma, labai sunku arba neįmanoma. <...> Akivaizdžiai matosi, kad vyksta nebe darbas, o rinkimai. <...> Iš viešosios erdvės labai daug politikavimo. Iš to, kaip vyksta darbai koalicijoje dėl susitarimų, kad ir dėl tų pačių mūsų dviejų klausimų – civilinės sąjungos, dekriminalizavimo“, – kalbėjo laisvietė

„Kartais galvoju, kad visai norėčiau tų priešlaikinių (Seimo rinkimų), kad nereikėtų metus kentėti šitos beprasmybės ir klausytis šitų tuščių politikavimų, nes neatrodo, kad darbas vyktų“, – pridūrė M. Danielė. 


Jarmo.net primena, kad gegužės 25-ąją Seimas po svarstymo pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo siekiama teisiškai reglamentuoti civilinės sąjungos sudarymo pagrindus ir tvarką, partnerių tarpusavio turtines ir asmenines neturtines teises ir pareigas. Už tai numatantį įstatymo projektą po svarstymo balsavo 60 Seimo narių, prieš − 52, susilaikė 3 parlamentarai. Tam, kad jis būtų priimtas, Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.

Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas ir patvirtintas dviejų asmenų (partnerių) savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis, o teisinės civilinės sąjungos pasekmės atsirastų nuo civilinės sąjungos įregistravimo momento.

Pagal projektą, civilinę sąjungą sudaryti siekiantys asmenys turėtų būti sulaukę pilnametystės, ją būtų draudžiama įregistruoti artimiems giminaičiams, o ją registravę ir jos nenutraukę asmenys negalėtų sudaryti santuokos ar civilinės sąjungos su kitu asmeniu. Civilinę sąjungą tvirtintų notaras.

Įstatymo projektu būtų reglamentuotas partnerių turto teisinis režimas, paveldėjimo teisė, atstovimo ir veikimo kito partnerio vardu teisė.

Kaip pristatymo metu yra minėjusi viena iš projekto rengėjų Seimo narė Jurgita Sejonienė, Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra ne tik dalies visuomenės lūkestis, bet ir ilgai besitęsianti valstybės skola nesusituokusiems asmenims.

„Būtina atsižvelgti į tos visuomenės grupės interesus, kuri dėl vienų ar kitų priežasčių nesudaro santuokos, tačiau veda bendrą socialiniais, dvasiniais, moraliniais aspektais susietą gyvenimą. Būtina išspręsti praktinius tokio gyvenimo klausimus“, – yra pažymėjusi parlamentarė.
Naujesnė Senesni