Prokuratūra nutraukė tyrimą dėl trukdymo LGBTQ+ mitingui šalia M. Mažvydo bibliotekos (papildyta)

Prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl sutrikdyto Lietuvos gėjų lygos (LGL) mitingo, vykusio praėjusiais metais prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos. „Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakingos institucijos nerado nusikalstamos veikos požymių, buvo gana netikėta“, – portalui jarmo.net komentavo LGL teisininkė Monika Antanaitytė.

Antanas Kandrotas mitinge trypė LGBTQ+ vėliavą | LGL/A. Didžgalvio nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

LGL mitingas įvyko praėjusių metų rugsėjį. Tąkart LGBTQ+ bendruomenės atstovai piketavo prieš įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie tos pačios lyties poras.

Protesto akcijoje susirinko keliasdešimt asmenų, tačiau po kurio laiko atvyko ir kontrprotestuotojai, tarp jų – homofobiškais pasisakymais išgarsėjęs buvęs Seimo narys Petras Gražulis, taip pat ir šiuo metu dienas už grotų leidžiantis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas.

LGBTQ+ mitingą sutrukdė kontrprotestuotojai | LGL/A. Didžgalvio nuotr.

Kritikavo pareigūnų veiksmus

Kaip pasakojo LGL protesto dalyviai, atvykę asmenys trukdė protestui, gadino inventorių, sukėlė nesaugumo jausmą. Vis dėlto, kaltinimų neveikimu sulaukė ir mitinge budėję policijos pareigūnai – šie, anot LGBTQ+ mitingo organizatorių, nesiėmė veiksmų, kad akcijai nebūtų trukdoma.

Kaip teigė Tolerantiško jaunimo asociacijos (TJA) pirmininkas Artūras Rudomanskis, pareigūnai į organizatorių priekaištus, jog mitingui yra trukdoma, tiesiog numojo ranka.

Artūras Rudomanskis | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr.

„Buvo numatyta, kad kalbėsiu renginyje, tačiau negalėjau susikaupti, kai būriavosi nepažįstami, smurtiškai nusiteikę asmenys, pertraukinėjo, praeidami brūkštelėjo vėliavų kotais, kuriuos nešiojosi.

Susirinkimui leidimą gavusios organizacijos vadovas Vladimiras Simonko paprašė policijos imtis veiksmų ir kontrprotestuotojus atitraukti nuo renginio dalyvio, bet į tai nebuvo atkreiptas dėmesys“, – komentavo A. Rudomanskis.

Jis liudijo, kad priėjęs su mikrofonu prie pareigūnų paprašė pagalbos, tačiau pareigūnai atsisakė padėti.

Tai, kad prie M. Mažvydo bibliotekos dirbę pareigūnai turėjo išprašyti susirinkimui trukdžiusius A. Kandrotą ir P. Gražulį, vėliau pareiškė ir policijos generalinis komisaras Renatas Požela, pripažinęs, kad policija padarė ne viską, ką galėjo, praneša ELTA. 

Renatas Požela | Policija.lrv.lt nuotr.

Nutraukė ikiteisminį tyrimą

Kaip jarmo.net teigė M. Antanaitytė, dėl kontrprotestuotojų veiksmų galiausiai buvo kreiptasi į prokurorus.

„Buvo kreiptasi dėl kelių galimai įvykdytų veikų, tarp jų - neapykantos kurstymo prieš LGBTI asmenis, grasinimo, viešosios tvarkos pažeidimo ir kitų“, – komentavo ji.

Pasak jos, teisėsaugos institucijos privalėjo visapusiškai įvertinti situaciją ir nustatyti konkrečios nusikalstamos veikos sudėtį.

„Akivaizdu, kad kontrmitinguotojų, tarp kurių be kita ko, buvo ir teisėsaugai gerai žinomų asmenų, veiksmai nebuvo vertinami kaip pavojingi, policija nereagavo į LGBTI protestuotojų pagalbos prašymus, protestą dėl pačių protestuotojų saugumo teko nutraukti, nes jo tokiomis pavojingomis sąlygomis tiesiog tapo neįmanoma tęsti“, – pasakojo LGL teisininkė.

Jarmo.net susipažino su sausio 17-ąją priimtu Vilniaus apygardos prokuratūros dokumentu, kuriame nurodoma, kad priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl susirinkimo metu kilusio konflikto prie Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos.

LGBTQ+ mitingo dalyviai pasakojo, kad kontrprotestuotojai juos mėgino įbauginti | LGL/A.Didžgalvio nuotr.

Veikiausiai atsipirks baudomis

Dokumente pabrėžiama, kad tyrimo medžiagoje esant duomenų, jog kai kurie asmenys padarė administracinius nusižengimus, tyrimo medžiaga perduota „įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti“.

LGL teisininkė M. Antanaitytė jarmo.net dėstė, kad toks sprendimas rodo, jog institucijoms nepasirodė, kad priešiškos organizuotos grupės vykdytas LGBTI teisių aktyvistų apsupimas ratu, bauginimas baksnojant mediniais kuolais, viešas tyčiojimasis iš LGBTI asmenų, inventoriaus gadinimas ir LGBTI simbolių niekinimas bei teisėto protesto sužlugdymas yra pakankamai pavojingi veiksmai.

Monika Antanaitytė | LGL/A.Didžgalvio nuotr.

„Suprantama, jog toks institucijų įvykio vertinimas gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, mažinti LGBTI bendruomenės pasitikėjimą institucijomis ir pasiryžimą ginti savo teises. Vis dėlto, jau ikiteisminio tyrimo metu vykdytų apklausų metu galima buvo įžvelgti tam tikrus procesinius nesklandumus, pavyzdžiui, nukentėjusieji nebuvo informuojami apie pagalbos nukentėjusiesiems priemones ir galimybes“, – dėstė M. Antanaitytė.

Pasak jos, tai, jog prokuratūra nustatė, kad byloje yra duomenų dėl padarytų administracinių nusižengimų ir šie nusižengę asmenys veikiausiai atsipirks tik baudomis, reiškia, jog pats įvykis neatsispindės kaip neapykantos nusikaltimas. „Pats įvykis nebus kvalifikuojamas ir oficialioje statistikoje“, – apgailestavo teisininkė.

TJA pirmininkas A. Rudomanskis taip pat kritikavo prokuratūros sprendimą.

„Jei tai, kad organizuota grupė demonstratyviai įsiveržė į renginį, baugino ir žemino vartodami įžeidžiančius žodžius pabrėždami asmenų seksualinę orientaciją, galima laikyti tik administraciniu pažeidimu, yra apgailėtina teisės taikymo neišmanymas arba nihilizmas“, – įsitikinęs jis.

Jarmo.net dėl šios situacijos kreipėsi komentaro į Generalinę prokuratūrą.


Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė

Nurodytas Jūsų paklausime ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas įvertinus tyrimo metu surinktų objektyvių, faktinių duomenų visumą ir konstatavus, kad nors toks elgesys nėra priimtinas visuomenėje, prieštarauja moralės principams ir bendrosioms elgesio taisyklėms, yra nepagarbus, tačiau nustatyti tyrimo metu veiksmai nebuvo tiek pavojingi, kad galėtų būti vertinami kaip įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme ir dėl to galėtų būti taikomas baudžiamasis persekiojimas. Prokuroro vertinimu, šioje situacijoje represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės, kaip paskutinės priemonės (ultima ratio), taikymas aiškiai būtų nepagrįstas ir perteklinis.

Norime atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas nereiškia, jog nepriimtinas visuomenėje elgesys lieka neįvertintas ar nebaudžiamas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esant duomenų, kad trys tyrime identifikuoti asmenys padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą kopija kartu su visa tyrimo medžiagos patvirtintu nuorašu yra perduota įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolams surašyti.

Naujesnė Senesni