Naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta ir paskelbta „Vilmorus“ apklausta, kurioje gyventojų buvo teiraujamasi, ar jie pritaria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimui dėl partnerystės, sulaukė eksperto kritikos. Anot politikos mokslų daktaro Vytauto Valentinavičiaus, šis viešosios nuomonės tyrimas – neetiškas. Tuo metu BNS vyriausiasis redaktorius Saulius Jakučionis komentuodamas situaciją portalui jarmo.net kaltinimus atmeta – anot jo, visuomenės nuostatų stebėsena gali padėti suvokti, ką būtina keisti.
 |
| BNS paskelbta apklausa apie partnerystę – diskusijų centre | Jarmo.net koliažas („Unsplash“ ir jarmo.net nuotr.) |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
KT balandį paskelbė nutarimą, kuriuo konstatavo, kad partnerystės instituto nebuvimas, įteisinant tik skirtingų lyčių porų partnerystę, prieštarauja Konstitucijai. Teismo vertinimu, būtina numatyti ir tos pačios lyties porų santykių įregistravimą.
Naujienų agentūra BNS šią savaitę paskelbė apklausos duomenis apie tai, ar visuomenė pritaria tokiam KT išaiškinimui. Paaiškėjo, kad respondentai linkę tokiam sprendimui nepritarti.
 |
| Asociatyvi Ano Tome/„Unsplash“ nuotr. |
Dr. V. Valentinavičiaus, įsitikinimu, tokios apklausos atlikti nederėjo – tai nesutampa su etika.
„Klausimai, kuriuose klausiama, ar viena ar kita grupė „nusipelno“ teisių, yra neetiški, nes jie suponuoja, kad pagrindinės teisės gali būti suteikiamos ar atimamos pagal daugumos sprendimą, kas prieštarauja žmogaus teisių universališkumo principui“, – teigia jarmo.net kalbintas dr. V. Valentinavičius.
 |
| Dr. Vytautas Valentinavičius | Asmeninio albumo nuotr. |
Anot pašnekovo, etinis apklausos klausimas žmogaus teisių tematikoje turi būti grindžiamas universaliu žmogaus teisių pripažinimu ir vengti sudaryti įspūdį, kad fundamentalių teisių suteikimas priklauso nuo daugumos nuomonės.
Pasak V. Valentinavičiaus, tokie klausimai gali būti formuluojami siekiant tirti žinias, požiūrių pokyčius ar informuotumą, bet ne spręsti, ar tam tikrai grupei priklauso teisės.
„Pavyzdžiui, etiškas klausimas galėtų būti: „Ar esate girdėję apie Konstitucinio Teismo sprendimą dėl partnerystės vienos lyties asmenims?“ arba „Kaip, Jūsų nuomone, šis sprendimas gali paveikti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje?“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot dr. V. Valentinavičiaus, visuomenės nuomonės tyrimai, kuriuose atskleidžiama, kad apklaustieji nepalankiai vertina tam tikrus žmogaus teisių klausimus, gali būti pasitelkti tų teisių priešininkų priimant politinius sprendimus.
 |
| Apklausti žmonės nepritaria KT išaiškinimui, pagal kurį ir tos pačios lyties poros gali sudaryti partnerystę | Asociatyvi Marek Studzinski/„Unsplash“ nuotr. |
„Tokio pobūdžio apklausos gali turėti reikšmingą įtaką politiniams sprendimams, ypač jei jų rezultatai pateikiami kaip „visuomenės valia“, kuria siekiama pateisinti neveiklumą ar net regresą žmogaus teisių srityje. Tai vadinama „daugumos valdžios“, „daugumos tironijos“ pavojumi, kai daugumos nuomonė prilyginama moraliniam ar teisėtam kriterijui, o mažumų teisės paliekamos nuošalyje“, – teigia jis.
Pasak politikos mokslų daktaro, empiriniai tyrimai atskleidžia, kad politikai ir sprendimų priėmėjai dažnai remiasi apklausų duomenimis kaip pretekstu atidėlioti žmogaus teisių reformas arba išvis jų atsisakyti.
„Pavyzdžiui, kai kuriose Rytų ir Vidurio Europos šalyse buvo teigiama, kad dėl nepalankių apklausų rezultatų nėra politinių prielaidų priimti partnerystės ar lygių galimybių įstatymus. Lietuvoje taip pat pastebimas politinis naratyvas, jog „visuomenė dar nepasiruošusi“ tam tikroms žmogaus teisių reformoms, ir ši nuostata dažnai grindžiama būtent apklausų rezultatais, o ne teisinėmis ar tarptautinėmis valstybės prievolėmis. Tokia praktika iš esmės perkelia atsakomybę už žmogaus teisių apsaugą nuo valstybės institucijų ant „visuomenės daugumos“ pečių, kas prieštarauja demokratijos ir teisės viršenybės principams“, – komentuoja dr. V. Valentinavičius.
 |
| Visuomenės apklausos gali turėti įtakos politiniams sprendimams | Asociatyvi Dario Daniel Silva/„Unsplash“ nuotr. |
Jarmo.net kreipėsi komentaro į BNS vyriausiąjį redaktorių S. Jakučionį.
„Suprantu ir vertinu išsakomą susirūpinimą dėl galimo diskriminacinių naratyvų įtvirtinimo, viešinant apklausų rezultatus žmogaus teisių klausimais. Vis dėlto neabejoju, kad žurnalistikoje svarbu ne tik principingai ginti žmogaus teises, bet ir stebėti, kaip jas vertina visuomenė, kokios nuostatos vyrauja ir kaip jos keičiasi. Tokie duomenys gali būti vertingi tiek viešajai diskusijai, tiek politikos formuotojams ar žmogaus teisių gynėjams. Svarbu, kad apklausų rezultatai būtų pateikiami atsakingai – kartu su kontekstu, ekspertų įžvalgomis, primenant konstitucinius žmogaus teises ginančius principus“, – teigia S. Jakučionis.
BNS vyriausiasis redaktorius akcentuoja, kad užsakydama apklausas, BNS vadovaujasi redakciniais principais.
„Siekiama atspindėti visuomenės nuotaikas aktualiais klausimais, tačiau netikiu, kad tuo diskredituojame pačias žmogaus teises. Pasirinkdami klausimų formuluotes ir vertindami jų poveikį, atsižvelgiame į apklausų rengėjo metodologinius pasiūlymus bei diskutuojame redakcijos viduje. Deriname savo sprendimus su bendromis profesinės etikos normomis“, – dėsto jis.
„Žmogaus teisės nėra derybų objektas, tačiau visuomenės nuostatų stebėsena padeda suprasti ir tai, kur būtina šviesti, aiškinti ir keisti požiūrį“, – priduria redaktorius.
Jarmo.net trečiadienį kreipėsi komentaro į rinkos tyrimų bendrovę „Vilmorus“, atlikusią apklausą dėl visuomenės požiūrio į KT išaiškinimą apie partnerystę. Sulaukus atsakymo publikacija bus papildyta.