Lietuvoje verdant diskusijoms dėl moterų teisių ir tradicionalistams aiškinant, kad moterys privalo gimdyti, socialdemokratės Birutės Vėsaitės parengtame įstatymo projekte numatoma įteisinti abortus įstatymu, nurodančiu, kad tokia procedūra turi būti teikiama nemokamai, išlaidas kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Jarmo.net kalbinta žmogaus teisių aktyvistė tokį pasiūlymą sveikina.
 |
| Asociatyvi Sasun Bughdaryan/„Unsplash“ nuotr. |
Jonas Valaitis, jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Parlamentarė B. Vėsaitė Seimui siūlo įstatymu apibrėžti aborto tvarką, nustatant, kad nesant medicininių indikacijų, nėštumas gali būti nutrauktas iki 12 nėštumo savaitės, o esant indikacijoms – iki 22 savaitės.
Abortas taip pat galėtų būti atliekamas iki 22 nėštumo savaitės po išžaginimo arba nėštumui atsiradus dėl kraujomaišos.
„Įstatymu įtvirtinama jau galiojanti 2022 m. rugpjūčio 12 d. ministro įsakymu patvirtinta nėštumo nutraukimo tvarka, užtikrinanti moters teisę savo noru apsispręsti dėl nėštumo nutraukimo iki 12 nėštumo savaičių, numatant išimtis dėl medicininių indikacijų, išžaginimo ar kraujomaišos (iki 22 savaičių), įtvirtinant chirurginio ir vaistinio aborto galimybę, garantuojant nemokamą prieigą prie šių paslaugų“, – anksčiau yra pažymėjusi B. Vėsaitė.
Įstatymo kritikai tokią iniciatyvą vadina prieštaringa prigimtinei šeimai ir kultūrai.
Tačiau žmogaus teisių aktyvistė Edita Gorobecienė dėsto, kad tikrosios bėdos kyla tuomet, kai reprodukcinė sveikata nėra tinkamai reglamentuojama.
 |
| Edita Gorobecienė | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak E. Gorobecienės, Lietuvoje šiuo metu nėra korektiško ir aiškaus reprodukcinės sveikatos teisinio reglamantavimo, tad tai lemia ir situacijas, kai dėl lytiniu keliu plintančių ligų asmenys net negali susilaukti vaikų.
„Neįtvirtinta teisė į reprodukcinę sveikatą, kaip į žmogaus teisių neatsiejamą ir būtiną dalį. Nėra net supratimo, kas gi yra ta reprodukcinė sveikata, kuo ir kaip ji siejasi su motinyste, tėvyste ir nauja gyvybe“, – portalui jarmo.net sako E. Gorobecienė.
Lietuvoje egzistuoja tokios problemos kaip brangi ir dėl to neprieinama kontracepcija, informacijos trūkumas, akušerinis smurtas, atkreipia dėmesį aktyvistė.
„Nuo Latvijos ir Estijos mes atsiliekame dešimtmečiais, o Europoje užimame vieną iš paskutinių vietų šiais klausimais. Net mokslu, o ne pamokslais grįsto lytinio švietimo faktiškai neturime, nes tokia veikla momentaliai prilyginama jaunimo tvirkinimui“, – tikina ji.
E. Gorobecienė atmeta žmonių, smerkiančių nepasiruošusias gimdyti moteris, kritiką.
„Moteris gimdo, nes kitos išeities nemato, gimdo iš vargo ir į skurdą, o po to turime žiaurius atvejus, kai randami negyvi kūdikiai, vaikai atvežami į gydymo įstaigas supurtyti iki nebepagydomų galvos traumų, užauga žiaurūs ir agresyvūs, nes jų gimimas buvo problema, jie nepažino meilės ir atjautos“, – komentuoja ji, pažymėdama, kas nutinka, jeigu moterys priverstos būtinai susilaukti vaikų.
„Kaip mama ir neformalaus švietimo pedagogė su siaubu stebiu, kad tiems, kurie smerkia gimdyti nepasiruošusias moteris, dažniausiai absoliučiai pamiršdami tėvystei nesubrendusius tėvus, švaistosi moralizavimais ir pamokslais, visiškai nerūpi, kaip gyvens vaikas, kuris atėjo į jo nenorinčią aplinką“, – priduria E. Gorobecienė.
Aktyvistė teigia, kad moterų teisėms besipriešinančių politikų, mojuojančių moralės argumentais, veiksmai rodo, jog jiems svarbu išlikti valdžioje, bet ne visuomenės gerovė.
„Lietuvoje turime klestinčio davatkizmo gadynę. Politikams, kurie garsiausiai rėkauja apie moralę, rūpi jų kedės, o ne vaikai. Bet visuomenės spaudimas gali jiems parodyti, kad gali prarasti rinkėjų pasitikėjimą“, – sako E. Gorobecienė.
Žmogaus teisių gynėja pažymi, kad visuomenę reikia šviesti teikiant mokslu grįstas žinias, o ne pamokslus iš Biblijos. Anot jos, tai B. Vėsaitės siūlomas įstatymas ir numato.