Darbo vietos kūrimas sau ir kitiems atveria daugybę galimybių ir leidžia užsitikrinti finansinį stabilumą tiek Lietuvoje gyvenančioms, tiek į šalį atvykusioms moterims. Nors finansavimo sąlygos šiandien yra vienodos vyrams ir moterims, imtis verslo ryžtasi ne kiekviena. Šį sprendimą stabdo ne tik objektyvios aplinkybės, bet ir įvairios baimės bei įsigalėję stereotipai. Kokie pagrindiniai iššūkiai kyla pradedančioms verslininkėms ir ką atskleidžia moterų verslumo patirtys?
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Verslumas – galimybė kurti lankstesnį profesinį kelią
Moterų verslumas sprendžia svarbias socialines problemas: mažina lyčių nelygybę, skatina užimtumą, stiprina ekonominį savarankiškumą. Imtis verslo moteris skatina ne tik noras spręsti šias problemas, bet darbo rinkos sąlygos, kurios ne visuomet leidžia derinti profesinį ir asmeninį gyvenimą, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kaip pastebi portalo „Versli mama“ įkūrėja ir vyr. redaktorė Skaidrė Vainikauskaitė-Tomaševičienė, pastaruoju metu vis daugiau moterų, auginančių vaikus, renkasi verslumą kaip būdą išlaikyti profesinį aktyvumą ir šeimos poreikių balansą.
 |
| Skaidrė Vainikauskaitė Tomaševičienė |
„Dažniausiai pasirenkama verstis individualia veikla, kuri leidžia praktikuoti savo profesines kompetencijas, turėti šokį tokį finansinį stabilumą ir tuo pačiu skirti pakankamai dėmesio šeimai bei vaikams. Vėliau dalis šių veiklų išauga į platesnes verslo praktikas. Visgi, dažniausiai jos būna mažos pridėtinės vertės, nes stengiamasi išnaudoti savo pomėgių potencialus kaip valgio gaminimas, konditerija, rankdarbiai, gebėjimas kurti namų jaukumą ir panašiai“, – apie moterų verslumą kalba pašnekovė.
Verslą kuria nedaugelis
Kaip rodo įvairių organizacijų duomenys, Lietuvoje moterims sudarytos geros sąlygos kurti verslą. Pasaulio banko sudarytoje „Women, Business and the Law 2024“ (liet. Moterys, verslas ir teisė 2024“) ataskaitoje Lietuva moterų verslumo srityje įvertinta net 93,8 balo iš 100. Tiesa, šis balas vis dar žemesnis nei regiono vidurkis (95,4), kurį dideles pajamas gaunančiose šalyse stebi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
Nors ir sudarytos palankios sąlygos imtis verslo, išdrįsta toli gražu ne kiekviena. Banko „Citadele“ duomenimis, tik penktadalis (21,29 proc.) šio banko verslo klientų priklauso vien tik moterims, kai vien tik vyrams – net 69,67 proc. verslo klientų. Palyginimui, Baltijos šalyse kas ketvirto (26,64 proc.) „Citadele“ banko verslo kliento savininkė yra moteris. Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, Europos Sąjungoje kas trečia moteris (34,4 proc.) turi savo verslą.
„Kaip atskleidė mūsų inicijuota gyventojų apklausa*, moterys rečiau renkasi ir investuoti į akcijas bei kitas didesnės rizikos pozicijas. Tai galiausiai sumažina galimybes padidinti kapitalą ir turėti geresnį startą verslo kūrimui. Suprasti to priežastis gali padėti „Hewlett Packard“ vidinis tyrimas, kuriame pateikiama, jog vyrai kreipiasi dėl darbo ar paaukštinimo, kai atitinka nors 60 proc. kvalifikacijų, o moterys – jei atitinka visus 100 proc. Panašu, kad moterys nekuria verslo ne dėl to, kad nesugeba, o dėl nepasitikėjimo savo jėgomis ir baimės mėginti. Nors finansavimą teikiantis bankas žiūri ne į lytį, o į verslo idėją“, – akcentuoja „Citadele“ banko generalinė direktorė ir valdybos pirmininkė Rūta Ežerskienė.
.jpg) |
| Rūta Ežerskienė |
Kartais tereikia drąsos
S. Vainikauskaitė-Tomaševičienė pastebi, kad dalį moterų, ypač pradedančiųjų, stabdo praktinių žinių trūkumas: kaip parengti verslo planą, kaip vesti apskaitą, kaip tvarkyti pajamų deklaravimą ar valdyti skaitmeninį matomumą. Tuo tarpu augantis technologijų ir dirbtinio intelekto vaidmuo atveria daugiau galimybių, tačiau kartu reikalauja nuolatinio mokymosi ir gebėjimo taikyti naujus sprendimus.
Verslumo kultūra pamažu stiprėja tarp visų amžiaus grupių – ypač jaunoji karta į verslą žvelgia kaip į natūralią karjeros dalį. Aplinkos nestabilumas, tokie įvykiai kaip pandemija ar geopolitinės įtampos, skatina daugelį žmonių siekti didesnio finansinio saugumo. Tačiau kartu jie atskleidžia ir verslumo reikšmę kaip būdą kurti tvarius sprendimus tiek sau, tiek bendruomenei.
„Smagu, jog šiandien matome, kad moterys demonstruoja išskirtinį gebėjimą kurti verslus, paremtus lankstumu, inovatyvumu ir atsparumu pokyčiams. Turime įkvepiančių moterų verslų pavyzdžių, kurie gimsta ir auga nepaisant sudėtingų aplinkybių. Kartais viskas prasideda nuo mažo žingsnio – svarbiausia drąsa patikėti savo idėja“, – apibendrina R. Ežerskienė.
„Kaip įkvepiantis pavyzdys, man įsiminė Jūratės Kančauskienės egzotinių drugelių parodos verslas, prie kurio prisidėjo ir vienas iš trijų jos vaikų. Nepriklausomybės pradžioje bandžiusi įvairius verslus, Jūratė ilgą laiką dirbo tarptautinės kompanijos pardavimų vadove ir ten įgytas kompetencijas pritaikė šeimos versle. Nors buvo patirta krizė, tačiau ji verslo nemetė ir toliau tęsia veiklą. Be to, dabar yra daugybė finansavimo galimybių bei mentorių, su kurių pagalba viskas yra įmanoma“, – neabejoja portalo „Versli mama“ įkūrėja.
 |
| Jūratė Kančauskienė |
„Citadele“ banko užsakymu reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą atliko tyrimų agentūra „Norstat“ 2025 metų kovą. Internetinės apklausos būdu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apklausta mažiausiai po 1000 gyventojų nuo 18 iki 74 metų.