Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sako, kad teisėsauga turėtų kur kas rimčiau vertinti prieš LGBTQ+ asmenis įvykdomus neapykantos nusikaltimus, pabrėždamas, kad pareigūnai atsisako bylose pripažinti aspektą, jog LGBTQ+ asmenys būna užpuolami būtent dėl priklausymo šiai bendruomenei.
 |
| Stokodami pasitikėjimo pareigūnais, LGBTQ+ asmenys ne visada apie nusikaltimus prieš juos praneša teisėsaugai | Asociatyvi Zheyu Huang/„Unsplash“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip teigė L. Šedvydis, nors teisėsaugos institucijos sukūrė efektyvius algoritmus kovodamos su neapykantos kalba prieš LGBTQ+ asmenis internete, bet dėl fizinių išpuolių ištyrimo kyla problemų.
„Iš viešoje erdvėje nuskambėjusių bylų apie LGBTQ+ žmonių saugumo klausimus mes matome, kad teisėsaugos institucijos visais būdais stengiasi ignoruoti patyrusių smurtą asmenų siekį įtraukti homofobijos ar transfobijos aspektą kaip padaryto nusikaltimo paskatą“, – pirmadienį Seime vykusioje diskusijoje apie LGBTQ+ teises kalbėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
.jpg) |
| Laurynas Šedvydis | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Socialdemokratas svarstė, kad galbūt taip pareigūnai, tirdami išpuolius prieš LGBTQ+ asmenis, stengiasi neapsikrauti papildomu darbu įrodant patį neapykantos motyvą.
„Šiuo metu yra jausmas, kad tokiu būdu yra tiesiog vengiama papildomo darbo ir įrodinėjimo. Kartais gali gali būti homofobijos ar transfobijos kažkokių požymių, bet šiuo momentu atrodo, kad tai yra daroma iš nenoro veikti“, – konstatavo jis.
Šalies parlamente vykusioje diskusijoje „Ar saugu LGBTQ+ žmonėms Lietuvoje? Įžvalgos ir perspektyvos“ kalbėjo ir Lietuvos žmogaus teisių centro teisininkė Monika Guliakaitė-Danisevičienė, pristačiusi konkrečią Vilniuje užpultos jaunų vaikinų poros bylą.
Ji atkreipė dėmesį į problematišką teisėsaugos institucijų reagavimą ir pareigūnų abejingumą, kai LGBTQ+ asmenys praneša apie nusikaltimus. „Atsisakoma pradėti ikiteisminius tyrimus arba susiduriama su tam tikromis nuostatomis, kurios menkina ir žemina orumą ir prisideda prie nukentėjusiųjų kaltinimo“, – pasakojo M. Guliakaitė-Danisevičienė.
 |
| Monika Guliakaitė-Danisevičienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Teisininkė kalbėjo, kad po to, kai 2022 m. vasarą praeivio buvo užpulti susikabinę rankomis ėję Lukas Svirplys ir Raimedas Latvys, dar kartą išryškėjo problemos, susijusios su teisėsaugos reakcija.
Nepažįstamas vyras priėjo prie vaikinų ir ėmė jiems grasinti, filmuoti, šaukė necenzūrinius žodžius.
Po šio incidento nukentėjusieji kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, teigdami, kad nebuvo faktinių duomenų apie realų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai, nes vyras tariamai neplanavo pakenkti.
„Lukas ir Raimedas paskelbė apie tai socialinėje medijoje, taip paviešino, kad yra tokia situacija. Tada mes apie tai ir sužinojome, pradėjome su jais bendrauti bei teikti teisinę pagalbą“, – kalbėjo M. Guliakaitė-Danisevičienė.
„Pateikėme skundą dėl to, kad buvo atsisakyta (pradėti ikiteisminį tyrimą – jarmo.net) ir galiausiai vis tiek buvo priimtas nutarimas vėl atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą todėl, kad esą nebuvo faktinių duomenų, kad būtų kilęs realus pavojus kieno nors sveikatai ar gyvybei“, – tikino teisininkė.
Pateikus skundą prokurorui, šis nutarimą atsisakyti ikiteisminį tyrimą panaikino. „Tai įpareigojo įvertinti teisėsaugos pareigūnus dar kartą įvertinti faktines aplinkybes ir pritaikyti baudžiamąjį įstatymą“, – sakė M. Guliakaitė-Danisevičienė.
Tačiau ir šįkart policija tirti įvykio nenorėjo bei šį sprendimą motyvavo tuo, kad asmenims nebuvo sukeltas realus pavojus, vyro veiksmai neva nebuvo atlikti viešai.
„Nepaisant to, kad nukentėjusieji su pareiškimu pridėjo ir vaizdo įrašą, kuriame matosi nueinantis užpuolikas namo kieme, o jame stovi bent vienas žmogus, kas atitiktų viešosios erdvės viešosios erdvės požymius. Bet taip nusprendė teisėsaugos institucijos. Tada pateikėme skundą Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrai“, – prisiminė teisininkė, pabrėžusi, kad ir pastarasis skundas buvo atmestas.
Sprendimas buvo apskųstas Lietuvos teismams, šie stojo į policijos ir prokuratūros pusę. Galiausiai byla pasiekė Europos žmogaus teisių teismą. Ir tik jame prasidėjus procesui, bylą nuspręsta pradėti. Ikiteisminis tyrimas galiausiai atliktas, šių metų pavasarį Vilniaus miesto apylinkės teismas nuteisė užpuoliką Lauryną Ratautą, šis kaltės nepripažino.
L. Ratautas turės sumokėti 2,6 tūkst. eurų baudą. Nuteistasis taip pat įpareigotas atlyginti nukentėjusių asmenų patirtą turtinę bei neturtinę žalą.
M. Guliakaitės-Danisevičienės teigimu, nuosprendis jau įsiteisėjo.
 |
| Asociatyvi Tim Bieler/„Unsplash“ nuotr. |
Lietuvoje veikiančios nevyriausybinės organizacijos nuolat akcentuoja, kad apie nusikaltimus prieš LGBTQ+ asmenis dažnai nukentėjusieji nepraneša arba pareigūnai juos netinkamai kvalifikuoja.
Tiesa, teisėsaugos atstovai yra teigę, kad prieš neapykantos nusikaltimus kovoti būtina.
„Visų mūsų pareiga bendrai dirbti taip, kad neapykantos nusikaltimai visuomenėje turėtų nulinę toleranciją, nuo jų nenukentėtų mūsų vaikai, neįgalieji, kitų tautybių, religijų ar įsitikinimų žmonės“, – 2024 m. vykusioje tarptautinėje konferencijoje pabrėžė Generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Bet ir valstybės institucijos taip pat pripažįsta, kad problemų kyla.
2020–2021 m. Vidaus reikalų ministerijos ataskaitoje pažymima: „Ikiteisminiai tyrimai dėl neapykantos nusikaltimų prieš LGBTQ+ asmenis dažnai nutraukiami dėl nepakankamų įrodymų arba nenustačius įtariamojo“.