Praėjus dešimtmečiui po santuokos referendumo Airijoje: kas pasikeitė?

2015 m. gegužės 22 d. Airija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje tos pačios lyties asmenų santuokos buvo įteisintos referendumu – daugiau nei 62 proc. rinkėjų pasisakė už Konstitucijos pakeitimą, leidžiantį gėjams ir lesbietėms tuoktis. Prabėgus dešimtmečiui nuo šio istorinio sprendimo Airijos visuomenė ir LGBTQ+ bendruomenė kalba apie pasiektą pažangą žmogaus teisių srityje ir naujus iššūkius.

Asociatyvi Moritz Kindler/„Unsplash“ nuotr.


jarmo.net 

redakcija@jarmo.net

Nuo 2015 m. šalyje įregistruotos 5 956 tos pačios lyties asmenų santuokos. Viena tokių porų – Michaelas Conlonas ir Geras O’Donnellas, susituokę 2018 m. oficialioje Dublino mero rezidencijoje – „The Mansion House“. Anksčiau jie gyveno įregistravę civilinę partnerystę kaip ir daugelis kitų porų iki įstatymo pakeitimo.

Stevenas Smyrlas ir Roy Stanley kartu jau daugiau nei 20 metų. 2011 m. jie įteisino partnerystę, kuri, anot Steveno, buvo svarbus žingsnis lygybės link: „Tai atvėrė kelią didžiuliam „taip“ balsavimui 2015-aisiais“.

Tuo metu Roy priduria, kad partnerystė leido svarbiems šeimos nariams dalyvauti jų šventėje, o kai kurie jų nebesulaukė santuokos ceremonijos, įvykusios 2018-aisiais.

Michaelas Conlonas, tuo metu gyvenęs Airijos Respublikoje, aktyviai agitavo už Konstitucijos pakeitimus. Vyras prisimena, kad po balsavimo tvyrojo pakylėta nuotaika: „Jausmas lyg šalis būtų laimėjusi pasaulio futbolo čempionatą“.


Airijoje homoseksualūs santykiai buvo dekriminalizuoti 1993 m., o Civilinės partnerystės įstatymas įsigaliojo 2010-aisiais. 2013 m. Vyriausybė sutarė rengti referendumą dėl santuokos įteisinimo, o 2015 m. šalies piliečiai pasakė tvirtą „taip“.

Žurnalistė ir žmogaus teisių aktyvistė Una Mullally pabrėžia, kad referendumas buvo ilgamečio aktyvizmo rezultatas. „Tai buvo daugybės metų organizavimo, protestų ir darbo vaisius. Iš pradžių tai atrodė neįmanoma – pirmieji protestai buvo labai mažo masto. Turėjome šviesti visuomenę, didinti matomumą“, – sako ji.

Referendumo rezultatai aktyvistei sukėlė „palengvėjimą“. „Nuvilnijo stipri palaikymo banga, parodžiusi, kad mes esame kartu“, – prisimena Una.

Una ir jos partnerė Sarah Francis susituokė 2023 m. Las Vegase. Pasak jos, „buvo sunku net įsivaizduoti santuoką kaip galimybę, nes ilgą laiką tai buvo neįmanoma“. Tačiau teisės egzistavimas gimtojoje šalyje – esminis žingsnis.

Po santuokos sudarymo Stevenas buvo pašalintas iš vyresniojo pareigų Presbiterijonų bažnyčioje Dubline. „Tai mus sukrėtė. Taip, aš žinojau, ką darau, bet aš myliu Roy’ų visa širdimi. Nebuvo jokios galimybės, kad nešvęsime savo santuokos“, – sakė jis.

2025-aisiais, anot Steveno, visuomenės požiūris gerokai pasikeitė: „Šiandien niekas nebesistebi, kad tos pačios lyties asmenys nori susituokti“.

Vis dėlto Una įspėja: „Neapykanta randa naujų kelių. Šiame regione – kaip ir daugelyje kitų – tvyro keista atmosfera, kurioje jaučiama neapykanta mažumoms“.

Michaelas ir Geras grįžo gyventi į Šiaurės Airiją, kur santuokos buvo įteisintos 2020 m. Šių vyrų teigimu, net ir tarp religingų žmonių nuotaikos pasikeitė. „Jie mato, kad dangus nesugriuvo, bažnyčios liko atviros, o jų teisės – nepaliestos“.

Parengta pagal BBC informaciją
Naujesnė Senesni