Po ketvirtadienį nuskambėjusios žinios apie Gintauto Palucko pasitraukimą iš ministro pirmininko pareigų, apie kurį jis pranešė prezidentui Gitanui Nausėdai reaguodamas į vis neslopstančius įtarimus dėl galimų neskaidrių finansinių ryšių ir teisėsaugai atliekant kratas brolienės įmonėje, viešojoje erdvėje analizuojamas šio politiko palikimas. Viena temų, kurią verta prisiminti tiek rėmėjams, tiek kritikams, – LGBTQ+ bendruomenės teisių klausimas.
 |
| Gintautas Paluckas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Nors eidamas premjero pareigas G. Paluckas nebuvo tiesiogiai įvardytas kaip nusiteikęs prieš LGBTQ+ teises, jo laikysena LGBTQ+ klausimais – labiau nuosaiki nei ryžtinga. Partnerystės įstatymo, kurio laukiama ilgus dešimtmečius, G. Palucko vadovaujamai Vyriausybei nepavyko palaiminti, nepaisant Konstitucinio Teismo išaiškinimo, kad partnerystė Lietuvoje turi būti įteisinta ir tarp tos pačios lyties porų
„Nereikia dėl to erzinti visuomenės“
Praėjusių metų rugpjūtį, kai dar ruošėsi Seimo rinkimams, G. Paluckas aiškiai pasakė, jog Partnerystės įstatymo projekto teikimas – mažai tikėtinas.
„Mes žiūrime realybei į akis ir žinome, kad nei šiame, nei, panašu, ateinančiame Seime daugumos partnerystės klausimu tikrai nebus, ir nereikia dėl to erzinti visuomenės ir nešti į Seimo salę teisės aktų projektų, kurie neturi galimybės būti priimtis“, – tąkart kalbėjo jis LRT televizijos eteryje.
Šie žodžiai buvo įvertinti dvejopai – G. Palucko rėmėjams tai atrodė kaip pragmatiškas požiūris, tačiau LGBTQ+ teisių gynėjai ir dalis politikų kritikavo šį politiką dėl vengimo imtis lyderystės.
.jpg) |
| Gintautas Paluckas | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Klausimą permetė Seimui
Kai socialdemokratai laimėjo rinkimus ir G. Paluckas suformavo Vyriausybę, Teisingumo ministerija, vadovaujama Rimanto Mockaus, vis dėlto rengė pasiūlymus, kaip sureguliuoti partnerystę. Tačiau iniciatyva Seimo salės nepasiekė.
G. Paluckas šių metų balandį kalbėjo, kad jeigu Seime randasi valios, tai parlamentas turėtų imtis iniciatyvos sprendžiant partnerystės klausimą.
„Jeigu Seimas priims tokį nutarimą, be jokios abejonės, Vyriausybė parengs reikalingą projektą. Tačiau šiandien Vyriausybės programoje tokio klausimo sprendimo nėra numatyta. Todėl Seimo pirmininkas yra teisus. Jeigu Seime yra valia šį klausimą spręsti šioje kadencijoje, ji būtų puikiausiai realizuojama per Seimo nutarimą“, – dėstė G. Paluckas.
Nors G. Paluckas neneigė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas, jog būtina priimti partnerystę tarp tos pačios lyties porų, yra svarbus, tačiau jo vadovaujama Vyriausybė partnerystės klausimo nelaikė prioritetiniu – šią temą veikiau užgožė mokesčių reforma.
G. Paluckas LGBTQ+ klausimais, anot kritikų, taip ir neparodė vertybinės drąsos.
Tikėjosi ryžtingumo
Šiuo metu, kai teisėsauga atlieka kratas G. Palucko brolienės valdomoje įmonėje, o viešojoje erdvėje dominuoja diskusijos apie galimus G. Palucko interesų konfliktus, verslo ir šeimos ryšius, neskaidrius finansinius klausimus, LGBTQ+ teisės nėra ta tema, kurią linksniuotų ekspertai. Tačiau pati bendruomenė laukia sprendimų jau ne vienerius metus.
Dar praėjusią savaitę socialdemokratė Simona Padegimaitė, komentuodama portalui jarmo.net G. Palucko poziciją LGBTQ+ klausimais, teigė iš tuometinio premjero besitikinti ryžtingesnių žingsnių kovojant už šios bendruomenės lygiateisiškumą.
„Manau, premjero Gintauto Palucko komunikacija LGBTQ+ teisių klausimais yra atsargi ir siekia politinio konsensuso, kas šioje jautrioje temoje yra svarbu. Vertinu jo įsipareigojimą kovoti su neapykantos nusikaltimais ir diskriminacija, tačiau tikiuosi, kad ateityje matysime ryžtingesnius žingsnius, užtikrinančius tikrą lygybę LGBTQ+ bendruomenei. Palaikau premjero pastangas ir tikiu, kad dialogas ir bendradarbiavimas padės pasiekti reikalingus pokyčius“, – tikino S. Padegimaitė.
Dabar kyla tik klausimas, ar kitas Vyriausybės vadovas drįs spręsti LGBTQ+ bendruomenei svarbias problemas.