Vis pasigirstant diskusijoms apie tai, ar užsieniečiai, gyvenantys mūsų šalyje, turi išmokti kalbėti lietuviškai, Lietuvoje gerai žinomas Kauno dizaineris Mantas Mackevičius viešai pranešė apie tai, kad atsisakė aptarnauti klientą, kalbėjusį tik rusiškai. „Ne iš pykčio, ne iš neapykantos, o todėl, kad jis nemokėjo nei valstybinės lietuvių kalbos, nei jokios kitos tarptautinės kalbos, pavyzdžiui, anglų“, – trečiadienį parašė M. Mackevičius savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.
 |
| Mantas Mackevičius | „Facebook“ nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak dizainerio, bendravimas su klientu buvo neįmanomas. „Tarp mūsų neįvyko joks žmogiškas kontaktas, tik 10 minučių nejaukios tylos, bandymas susikalbėti per „Google Translate“ ir jokio bendravimo. O reikėjo pakankamai sudėtingos paslaugos – taisymo, kuris be tikslaus supratimo iš abiejų pusių tampa beveik neįmanomas“, – pabrėžė kūrėjas.
M. Mackevičius atkreipė dėmesį, kad klientą jau kurį laiką mato savo gyvenamajame rajone, tačiau šis, anot dizainerio, nesugebėjo išmokti net pačių paprasčiausių lietuviškų žodžių, tokių kaip „labas“, „prašau“, „ačiū“.
„Ir čia klausimas ne apie tautybę. Manęs nedomina, iš kur jis kilęs. Tai apie pagarbą šaliai, kurioje gyveni. Jei atvyksti į šalį ir nusprendi čia gyventi, tai lygiai taip pat turi nuspręsti bent minimaliai integruotis. Kalba yra pirmasis žingsnis“, – teigė dizaineris.
Anot vaikino, tokiose situacijose bendravimo našta neproporcingai tenka paslaugos teikėjui. „Aš nesu vertėjas. Aš esu paslaugas teikiantis žmogus. Ir paslauga yra bendras procesas. Jei viena pusė nesiima jokios atsakomybės už komunikaciją, visa našta gula ant kitos. Tokia sistema nefunkcionuoja“, – akcentavo jis.
M. Mackevičius savo sprendimą aiškina kaip teisę apibrėžti ribas. „Galiausiai, tai ne apie pyktį, o apie ribas. Aš, kaip šios šalies pilietis, jaučiu atsakomybę saugoti savo laiką, energiją, orumą ir mūsų kalbą. Ir jei žmogus per metus nesugeba net minimaliai išmokti lietuvių kalbos pagrindų, aš turiu teisę rinktis, ar noriu su juo dirbti“, – rašė jis.
Viešas įrašas socialiniuose tinkluose sukėlė diskusijas apie valstybinės kalbos statusą, paslaugų teikėjų atsakomybę ir imigrantų integraciją Lietuvoje. Kai kurie komentatoriai M. Mackevičių palaikė, kiti – kritikavo dėl galimai diskriminacinės laikysenos.