Parlamentarui Vytautui Sinicai užregistravus Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siūloma panaikinti baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kalbą, sureagavo organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė Lina Plieniūtė.
 |
| Lina Plieniūtė sako, kad Vytauto Sinicos pataisomis siekiama normalizuoti neapykantos kurstymą | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo ir Olgos Posaškovos/LRS nuotr.) |
.png)
Nacionalinio susivienijimo narys V. Sinica teigia, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso reguliavimas yra pernelyg platus, skirstantis visuomenę į privilegijuotas grupes, o už įžeidžiančius pasisakymus pakaktų visuomenės vertinimo bei reputacijos praradimo, bet teisinės atsakomybės taikyti nereikėtų.
V. Sinica tikina, kad jo siekis – saugoti žodžio laisvę.
Siūlymas, jei jam būtų pritarta Seime, galėtų įsigalioti nuo 2026 m. liepos 1 d. Tiesa, kritikai įspėja –tokios pataisos gali silpninti teisinę apsaugą nuo diskriminacijos ir neapykantos kurstymo bei palikti pažeidžiamas grupes be efektyvių teisinės gynybos mechanizmų.
Organizacijos „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė L. Plieniūtė socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė komentarą, kuriame kritikuoja tokį parlamentaro pasiūlymą.
Jos teigimu, dabartinė neapykantos kalbos problema yra ir ta, kad LGBTQ+ bendruomenė kasdien susiduria su įžeidimais, menkinimu, diskriminacijos skatinimu. To neišvengia ne tik LGBTQ+ asmenys, bet ir jų artimieji, draugai, palaikantys žmonės.
„Šitas politikas turbūt niekada nesupras, ką kasdien patiria LGBTQ+ bendruomenei priklausantys asmenys (įskaitant vaikus ir paauglius) ir jų artimieji. Tai ne abstraktūs pavyzdžiai. Tai komentarai, skirti mums, tėvams, ir mūsų vaikams:
„Uždaryti į psichuškes ir jų vaikus, ir tas mamas“;
„Kai pagalvoji, gal dėl to ir kartojasi karai. Gal periodiškai reikia išnaikinti parazitus“;
„Seniai nebuvo karo. Tokias mamas ir visus iškrypėlius nunulinti seniai pats laikas“;
„Tokie vaikai užsitarnavo „super pagarbą“ – kaip neįgalius viešai išjunginėti su besibolo lazda“;
„Pyd*rai, jus deginti reikia“ ir t. t.
Tai nėra nuomonių įvairovė. Tai atvira neapykanta“, – savo įraše pabrėžia L. Plieniūtė.
 |
| Lina Plieniūtė | LGL/A.Didžgalvio nuotr. |
LGBTQ+ teisių gynėja dėsto, kad realūs žmonės kasdien susiduria su patyčiomis, grasinimais ir diskriminacija mokyklose, internete, viešoje erdvėje ir net kartais šeimose.
„Mes, tėvai, tai matome savo vaikų akyse: baimę, gėdą, tylėjimą, savęs neigimą. Mes patys gyvename nuolatinėje įtampoje, bijodami dėl savo vaikų saugumo ir net gyvybės“, – liudija ji.
Anot L. Plieniūtės, siūlymu dekriminalizuoti neapykantos kalbą norima normalizuoti menkinimą ir kurstymą, pažeidžiamas visuomenės grupes pastatant į dar didesnį pavojų.
„Mamos už LGBTQ+ vaikus“ direktorė sako, kad valstybės pareiga – saugoti silpnesnius, o ne suteikti apsaugą tiems, kurie neapykantą pasitelkia politinėms idėjoms skleisti.
V. Sinicos pasiūlymas jau sulaukė Seimo Teisės departamento kritikos dėl galimo prieštaravimo Europos Sąjungos teisės principams.
Kaip jau anksčiau rašė jarmo.net, V. Sinica pataisas užregistravo sausio 15 d.
 |
| Vytautas Sinica | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
V. Sinica projekto aiškinamajame rašte teigia, kad neapykantos kurstymą numatančios Baudžiamojo kodekso normos – ydingos, lemiančios „idėjinių oponentų teisinį persekiojimą, žodžio laisvės suvaržymą ar baudžiamąjį persekiojimą už nuomonę, kuri pagrįstai gali egzistuoti ar būti viešai reiškiama“.
V. Sinicos teigimu, „daug asmenų“ yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už teiginius, kuriuos jie išsakė Rusijos ar rusų tautos atžvilgiu dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, karinės agresijos Ukrainoje.
Tiesa, parlamentaras nenurodė, kiek tiksliai yra asmenų, kurie teisiami dėl Rusijai reiškiamos kritikos.
 |
| Asociatyvi Giuseppe Di Maria/pexels.com nuotr. |
Politikui kliūva, kad LGBTQ+ bendruomenė gina savo teises, siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie niekina kitus žmones dėl jų tapatybės.
„Tačiau įvertinus prokuratūros ir teismų praktiką matyti, kad BK 170 str. ypač intensyviai ir dėl pačios mažiausios dingsties gina asmenis dėl jų priklausymo tautinėms, religinėms ar seksualinėms mažumoms“, – dėsto V. Sinica.
Pasak jo, pataisomis siekiama stiprinti demokratiją, žodžio laisvę, paskatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose.
Pagal projektą, būtų panaikintos Baudžiamojo kodekso 170 str. 1 ir 2 dalys, numatančios atsakomybę už neapykantą kurstančio turinio parsisiuntimą, įgijimą, platinimą, tyčiojimąsi, niekinimą, skatinimą ar kurstymą diskriminuoti asmenis dėl jų priklausymo įvairioms asmenų grupėms.
Tiesa, siūloma palikti ir dabar galioti nuostatą, numatančią, kad žmonės, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su grupe ar jai priklausančiu asmeniu įvairiais pagrindais arba finansavo, materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tiesa, Seimo teisininkai nesutinka, kad tokios pataisos reikalingos ir siūlo dabar galiojančių Baudžiamojo kodekso normų, numatančių atsakomybę už neapykantos kurstymą, išvis nekeisti.
Seimo narys V. Sinica aiškinamajame rašte nurodė, kad pataisos atitinka Europos Sąjungos dokumentus“, tačiau teisininkai įsitikinę – būtent dabar galiojančios nuostatos atitinka ES teisės aktus, įpareigojančius kovoti su rasizmu ir ksenofobija.
„Pripažinus netekusiomis galios BK 170 straipsnio 1 dalį <...> ir 170 straipsnio 2 dalį <...> nebūtų laikomasi iš Europos Sąjungos teisės akto kylančio įpareigojimo“, – teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje.
Teisininkai taip pat tikina, kad teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus įtvirtinta Konstitucija, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti, kadangi taip nurodė Konstitucinis Teismas dar 2004 m. sausio 26 d. nutarime.
Išvadoje akcentuojama, kad Konstitucija negina laisvės vykdyti nusikalstamų veiksmų, pavyzdžiui, skleidimo tokių minčių ir pažiūrų, kuriomis kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai.
Seimo teisininkai taip pat mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.