ES pagrindinių teisių agentūros duomenimis, per pastaruosius penkerius metus Europoje užregistruotų neapykantos nusikaltimų skaičius išaugo beveik 20 proc. Tai atspindi pasaulinę tendenciją: neapykantos kalba plinta internete, silpnina demokratiją, užkerta kelius į socialinę sanglaudą ir verčia nutilti pažeidžiamas visuomenės grupes. Tačiau kovojant su šiomis neigiamomis apraiškomis svarbu apsaugoti saviraiškos laisvę. Taigi, kyla pagrįstas klausimas, ar įmanoma užtikrinti žodžio laisvę kovojant su neapykantos kurstymu?
 Šioje slapta George’o Kadisho 1942 m. darytoje fotografijoje užfiksuota žydų deportacijos iš Kauno geto scena |
Tyčia ar netyčia, diskusijos dažniausiai susivelia į klaidingą argumentą, kad bet koks neapykantos kurstymo reguliavimas automatiškai reiškia saviraiškos laisvės pažeidimą, tarsi tarp jų – neapykantos kurstymo ir saviraiškos laisvės – būtų galima dėti lygybės ženklą. Akivaizdu, kad taip nėra.
Saviraiškos laisvė – demokratinių visuomenių pagrindas, kurio apsauga įtvirtinta tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, pvz. Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje bei Tarptautiniame pilietinių ir politinių teisių pakte (toliau – Paktas). Ji užtikrina teisę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas, iš jos išplaukia kitos teisės ir laisvės, kaip antai teisė į taikius susibūrimus, pažiūrų ir religijos laisvė ir pan. Tačiau šios laisvės nėra absoliučios. Pavyzdžiui, Pakto 20 str. nurodo, kad „kiekvienas tautinės, rasinės ar religinės neapykantos kurstymo atvejis, kai yra skatinama diskriminacija, nesantaika ar smurtas, draudžiamas įstatymu“.
2012 m. Jungtinės Tautos parengė teisines gaires – Rabato veiksmų planą, – skirtas suderinti žodžio laisvę su neapykantos kalbos ribojimu ir atskirti saugomą saviraišką nuo neapykantos kurstymo. Jame pabrėžiama, kad saviraiškos laisvės apribojimai turi būti kruopščiai pagrįsti, proporcingi ir būtini siekiant užkirsti kelią žalai ar užtikrinti lygybę ir įtraukų dalyvavimą. Šį instrumentą parengę ekspertai pabrėžė du visame pasaulyje pastebėtus kraštutinumus: realūs neapykantos kurstymo atvejai nesulaukia teisėsaugos dėmesio, o į jų akiratį neretai patenka tokių tikslų neturintys kritikai. Todėl laisvės apribojimams, neapykantos kurstymui ir Pakto 20 str. taikymui sukurtas testas, kurį taikant įvertinamas (1) socialinis ir politinis kontekstas, (2) kalbėtojo statusas, (3) ketinimas kurstyti auditoriją prieš tikslines grupes, (4) kalbos turinys ir forma, (5) jos sklaidos mastas ir (6) žalos tikimybė, įskaitant jos neišvengiamumą.
Ryšys tarp neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų nėra teorinis. Neapykantos kalba dažnai tampa pagrindu realiems veiksmams, nes normalizuoja netoleranciją, tam tikras visuomenės grupes nužmogina ir skatina galvoti, kad smurtas yra pateisinamas ar neišvengiamas. Tokie nusikaltimai pažeidžia pagrindinius lygybės, orumo ir teisingumo principus, sudarančius demokratinių visuomenių pagrindą. Neapykantos nusikaltimai sėja baimę, atgraso nuo dalyvavimo visuomenės gyvenime ir suardo socialinį audinį, taip keldami pavojų demokratijai.
Neapykantos kalba nėra tiesiog įžeidinėjimas. Skaitmeniniame pasaulyje žodis išplinta po pasaulį akimirksniu, todėl kalba tapo dar galingesnių įrankiu, kuriuo gali būti skatinamas smurtas, mobilizuojamas ekstremizmas ir iš visuomenės grupių atimamas orumas ir teisės.
Pavyzdžiui, rusijos karo Ukrainoje kontekste, sistemingai naudojama nužmoginanti kalba, ukrainiečius vadinant „naciais“ – tai retorinė strategija, kuria siekiama pateisinti agresiją ir iškreipti realybę.
 |
| 2024 m. sausio 2 d., Ukraina, Kyjivas. Rusija surengė intensyvią raketų ataką prieš Ukrainos sostinę, kurios metu sunaikintas gyvenamasis pastatas. Gelbėtojai ir ugniagesiai teikia pagalbą civiliams ir gesina kilusį gaisrą | Dmytro Tolokonov/„Unsplash“ nuotr. |
Socialiniai tinklai tapo pagrindiniu kovos su neapykantos kalba lauku. Įgijome anksčiau neįsivaizduotas galimybes laisvai reikšti savo nuomonę, tačiau susidūrėme ir su radikalizavimo bei neapykantos kurstymo židiniais. Dėl šių priežasčių Europos Sąjunga ėmėsi reikšmingų veiksmų kovai su neapykantos kalba internete: 2016 m. paskeltas Elgesio kodeksas dėl kovos su neteisėta neapykantos kalba internete, kurio laikosi socialinės platformos, įsteigta daugiašalė darbo grupė kovai su dezinformacija ir neapykantos kurstymu internete, vykdomas projektas
„EUvsDisinfo“, kurio tikslas – atskleisti ir kovoti su Rusijos dezinformacijos kampanijomis. 2021 m. Europos Komisija priėmė komunikatą, kuriame siūloma neapykantos kurstymą ir neapykantos nusikaltimus įtraukti į ES nusikaltimų sąrašą, dar labiau pabrėžiant grėsmės skubumą ir rimtumą.
 |
| Asociatyvi Petrit Nikolli/pexels.com nuotr. |
Tačiau gindami demokratiją politikos formuotojai ir visuomenė privalo išlikti budrūs: svarbu ne tik užkardyti neapykantos kalbos plitimui, bet ir apsaugoti teisėtą saviraiškos ir nesutarimų apsaugą. Todėl Jungtinės Tautos skatina vyriausybes teikti pirmenybę įtraukiam dialogui, skaitmeniniam raštingumui ir švietimui, kuriantiems tolerancijos ir kritinio mąstymo kultūrą, suteikiantiems piliečiams gebėjimus atpažinti ir atmesti neapykantą.
Pasaulinei demokratijos koalicijai priklausančios organizacijos jau taiko novatoriškus metodus, kurie gina saviraiškos laisvę ir aktyviai priešinasi neapykantos kalbai. Pavyzdžiui, Skaitmeninės kriminalistikos tyrimų laboratorija (DFRLab) suteikia žurnalistams ir pilietiniams veikėjams įgūdžių tirti ir pranešti apie ekstremizmą ir neapykantą internete. Stiprindama tyrimo metodų gebėjimus, DFRLab stiprina demokratijos atsparumą koordinuotoms skaitmeninėms neapykantos kampanijoms. „PEN America“ parengė internetinio priekabiavimo praktinius vadovus, kuriuose su neapykantos kalba ir tikslingais užgauliojimais susiduriantiems rašytojams, žurnalistams ir aktyvistams, pateikiami praktiniai patarimai, apimantys teisines, technines ir psichologines pasipriešinimo ir atsigavimo strategijas.
Tokios pastangos rodo, kad kova su neapykantos kalba nesiekiama tiesiog nutildyti kitaminčius.
O neapykantos kalba ardo demokratijos pamatus: trikdo pliuralizmą, slopina dalyvavimą visuomeniniame ir politiniame gyvenime bei skaldo bendruomenes. Laiku nesiimant reikiamų priemonių, ji gali išvirsti į smurtą, pateisinti autoritarizmą ir sunaikinti demokratinio gyvenimo normas.
Vis tik kovos su neapykantos kalba tikslas – aiškiai apibrėžti saviraiškos laisvės ribas, o ne ją sunaikinti. Neapykantos kalbos reguliavimo tikslas – užkirsti kelią žalai ir sukurti erdves, kuriose būtų išgirstos visos nuomonės, o ypač – visuomenės grupių, kurioms gresia atskirtis.
Šiandien - Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Išmokime pamokas, kad nebūtų pakartotos
Parengta pagal šaltinius: ohchr.org, idea.int
.png)