Nacionalinio susivienijimo partijai priklausantis parlamentaras Vytautas Sinica užregistravo pataisas, kuriomis būtų dekriminalizuotas niekinimas, tyčiojimasis, kurstymas, menkinimas, diskriminacijos skatinimas ir tokios informacijos platinimas. Nors šiuo metu už tai numatyta atsakomybė Baudžiamajame kodekse, tačiau politiko teigimu, teisės normos taikomis persekiojant kitaminčius. Seimo teisininkai su tokiu parlamentaro vertinimu kategoriškai nesutinka, teigdami, kad siūlymas kertasi su įsipareigojimais Europos Sąjungai (ES)
 |
| Vytautas Sinica | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
.png)
Seimo narys V. Sinica projekto aiškinamajame rašte teigia, kad neapykantos kurstymą numatančios Baudžiamojo kodekso normos – ydingos, lemiančios „idėjinių oponentų teisinį persekiojimą, žodžio laisvės suvaržymą ar baudžiamąjį persekiojimą už nuomonę, kuri pagrįstai gali egzistuoti ar būti viešai reiškiama“.
V. Sinicos teigimu, „daug asmenų“ yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už teiginius, kuriuos jie išsakė Rusijos ar rusų tautos atžvilgiu dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, karinės agresijos Ukrainoje.
Tiesa, parlamentaras nenurodė, kiek tiksliai yra asmenų, kurie teisiami dėl Rusijai reiškiamos kritikos.
 |
| Asociatyvi Giuseppe Di Maria/pexels.com nuotr. |
Politikui kliūva, kad LGBTQ+ bendruomenė gina savo teises, siekdama patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kurie niekina kitus žmones dėl jų tapatybės.
„Tačiau įvertinus prokuratūros ir teismų praktiką matyti, kad BK 170 str. ypač intensyviai ir dėl pačios mažiausios dingsties gina asmenis dėl jų priklausymo tautinėms, religinėms ar seksualinėms mažumoms“, – dėsto V. Sinica.
Pasak jo, pataisomis siekiama stiprinti demokratiją, žodžio laisvę, paskatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose.
Pagal projektą, būtų panaikintos Baudžiamojo kodekso 170 str. 1 ir 2 dalys, numatančios atsakomybę už neapykantą kurstančio turinio parsisiuntimą, įgijimą, platinimą, tyčiojimąsi, niekinimą, skatinimą ar kurstymą diskriminuoti asmenis dėl jų priklausymo įvairioms asmenų grupėms.
Tiesa, siūloma palikti ir dabar galioti nuostatą, numatančią, kad žmonės, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su grupe ar jai priklausančiu asmeniu įvairiais pagrindais arba finansavo, materialiai rėmė tokią veiklą, baudžiami viešaisiais darbais, bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Tiesa, Seimo teisininkai nesutinka, kad tokios pataisos reikalingos ir siūlo dabar galiojančių Baudžiamojo kodekso normų, numatančių atsakomybę už neapykantos kurstymą, išvis nekeisti.
Seimo narys V. Sinica aiškinamajame rašte nurodė, kad pataisos atitinka Europos Sąjungos dokumentus“, tačiau teisininkai įsitikinę – būtent dabar galiojančios nuostatos atitinka ES teisės aktus, įpareigojančius kovoti su rasizmu ir ksenofobija.
„Pripažinus netekusiomis galios BK 170 straipsnio 1 dalį <...> ir 170 straipsnio 2 dalį <...> nebūtų laikomasi iš Europos Sąjungos teisės akto kylančio įpareigojimo“, – teigiama Seimo Teisės departamento išvadoje
Teisininkai taip pat tikina, kad teisę laisvai reikšti savo įsitikinimus įtvirtinta Konstitucija, tačiau laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją nėra absoliuti, kadangi taip nurodė Konstitucinis Teismas dar 2004 m. sausio 26 d. nutarime.
Išvadoje akcentuojama, kad Konstitucija negina laisvės vykdyti nusikalstamų veiksmų, pavyzdžiui, skleidimo tokių minčių ir pažiūrų, kuriomis kurstoma tautinė, rasinė, religinė ar socialinė neapykanta, prievarta bei diskriminacija, asmenys yra šmeižiami arba kitaip yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai.
Seimo teisininkai taip pat mano, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė.