Kauno rajone su žurnalistais dėl pradėto ikiteisminio tyrimo bendravęs Remigijus Žemaitaitis vėl sulaukė jaunuolių atkirčio. „Cinikas“, – skelbė vienas plakatų, laikytų tiesiai už jo nugaros. Kitas plakatas skelbė, kad neapykanta ir smurtas nėra lyderystė. „Trūko kantrybė“, – ištarė viena iš protesto dalyvių kaunietė Eglė Norvilytė, kalbėdama su jarmo.net.
 |
| Eglė Norvilytė nusprendė neleisti Remigijui Žemaitaičiui toliau netrukdomam skleisti savo idėjų be oponavimo | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo nuotr. ir LRT stop kadras) |
Vadina cininku, stokojančiu lyderystės
LRT televizija antradienį transliavo reportažą, kuriame į Domeikavą (Kauno r.) atvykęs R. Žemaitaitis žurnalistams aiškinosi dėl pirmadienio įvykių Vilkaviškyje, kuomet jis buvo kamera užfiksuotas jėga išstumiantis vyriškį iš savo pačio inicijuotos diskusijos su piliečiais, taip pat stumdinėjantis jaunuolį.
R. Žemaitaitis viešojoje erdvėje sulaukė dalies politikų ir visuomenės pasipiktinimo, kad galimai smurtavo prieš į diskusiją atvykusius oponentus.
Dėl R. Žemaitaičio susitikime nutikusio incidento prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą, apie kurį politikas antradienį ir kalbėjosi su žurnalistais.
Būtent šio pokalbio metu užfiksuoti LRT reportažo žiūrovų žvilgsnį patraukę už R. Žemaitaičio nugaros iškelti plakatai, ant kurių parašyta „Cinikas“ bei „Neapykanta ir smurtas nėra lyderystė“.
 |
| Antradienį Remigijus Žemaitaitis kalbėjo apie pradėtą teisėsaugos tyrimą dėl įvykių Vilkaviškyje, tik už jo nugaros susirinkę jaunuoliai vėl parodė, ką apie jį mano | LRT stop kadras |
Sužinojo iki renginio likus porai valandų
Jarmo.net susisiekė su viena iš plakatų laikiusių kauniečių E. Norvilyte, skelbusią, kad smurtas – ne lyderystė.
„Apie tai, kad R. Žemaitaitis atvyksta į Domeikavą, sužinojau likus vos porai valandų prieš renginį. Parašiau draugui, su kuriuo nusprendėme nuvažiuoti ir parodyti, kad Kauno rajone tokie politikai nėra laukiami“, – kalbėjo ji.
Pašnekovė sakė, kad mitingo Domeikavoje išvakarėse įvykęs apsistumdymas ir paskatino išreikšti poziciją, kad R. Žemaitaičio veiksmai – nepriimtini.
Pilietiškumo pamoka
R. Žemaitaičio elgesys pastaruoju metu sulaukia gausaus dėmesio. Ypač politiką kritikuoja jaunimas, dėl to politiko komanda net priėmė sprendimą neįsileisti oponentų ir nepilnamečių į savo „diskusijas“ su „Nemuno aušros“ politikai pritariančiais rinkėjais.
 |
| Remigijus Žemaitaitis, šalia jo – Agnė Širinskienė | Olgos Posaškovos/LRS nuotr. |
Tiesa, verda diskusijos ir apie jaunimo aktyvumą pačioje politikoje: dalis visuomenės mano, kad jaunuoliai nėra politiškai aktyvūs, kiti akcentuoja – šaunu, kai jauni žmonės ima reikšti savo politines pažiūras.
„Aktyvumas rinkimuose rodė, kad jaunimas nebuvo labai politiškai aktyvus, tačiau tai, kas vyksta dabar, rodo, kad situacija keičiasi. Socialinės medijos daro įtaką: kartais padeda suvokti, pajausti, pamatyti, kas darosi. Manau, kad tai ir įkvėpė jaunimą aktyviai dalyvauti protestuose. Štai antradienį Domeikavoje susirinko jaunuolių grupė ir ne visi buvo pilnamečiai. Kai kuriems tai buvo pirmas kartas, kai jie dalyvavo proteste“, – apie pilietiškumo pamoką prakalbo E. Norvilytė.
2024 m. Seimo rinkimo rinkimuose dalyvavusių jaunų žmonių statistika
VRK ir žiniasklaidos duomenys apie rinkėjų amžiaus grupes
Šie procentai atspindi balsavusiųjų dalį pagal amžiaus grupes iš visų rinkėjų, kurie dalyvavo 2024 m. Seimo rinkimuose (VRK statistika)
Pasak kaunietės, pasireiškęs jaunimo aktyvumas demonstruoja, kad yra riba, po kurios sugebama pasiekti jaunus širdis ir protus.
 |
| Eglė Norvilytė | Asmeninio albumo nuotr. |
Kodėl žmonės sukilo?
Tiesa, ilgą laiką R. Žemaitaitis nesulaukė tokio pasipriešinimo – važinėjosi po Lietuvą ir diskusijose netrukdomas skleidė kalbas, kurias dalis žmonių vadina net dezinformacija ir akivaizdžiu melu.
„Manau, kad labai daug padėjo brėžti ribą tai, kad įsitraukė žurnalistai“, – sakė E. Norvilytė, kalbėdama apie Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vykusius protestus „Šalin rankas“, kilusius po užregistruotų ir pateiktų LRT įstatymo pataisų.
Šios pataisos, žurnalistų bendruomenės teigimu, nutaikytos į žiniasklaidos laisvės varžymus: norima užvaldyti visuomeninį transliuotoją, palengvinant LRT generalinio direktoriaus atleidimo procedūrą.
„Bandoma įvesti cenzūrą“, – apie LRT įstatymo pataisas, kurias pasirašė ir R. Žemaitaitis, kalbėjo pašnekovė.
Pasak kaunietės, dabartinė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neatitinka linijos, kurią dėl žiniasklaidos cenzūros stumia R. Žemaitaitis.
„Bet protestai kilo ne dėl vieno žmogaus. Jie surengti, nes kėsinamasi į visą žiniasklaidos laisvę“, – pabrėžė E. Norvilytė.
„Įsitraukus žurnalistams, matomumas pačių procesų tapo kur kas didesnis, o juk prieš tai vyko ir iniciatyva „Kultūros protestas“, kai protestavo kultūros bendruomenė. Liaudiškai tariant, žmonėms trūko „plionkė“ – kantrybė. Peržengta riba, žmonės ėmė protestuoti. O juk lietuviai kantrūs, lyginant su, pavyzdžiui, Prancūzija, kurioje jau seniai vyktų milijoniniai protestai. Tuo metu Lietuvos žmonės dar tik pradeda išeidinėti į gatves. Nors šalies demokratija auga, tik gaila, kad tokiomis aplinkybėmis, kurios pavojingos valstybei: cenzūra, t.y. ribojama žodžio laisvė“, – kalbėjo ji.
 |
| Protestas „Šalin rankas“ Vilniuje | Vyčio Mikašausko/jarmo.net nuotr. |
Pašnekovės manymu, prieš tai dalis rinkėjų pastebėjo, kad politikai elgiasi vienaip, kai žada kitaip. „Juk viskas prasidėjo nuo daug mažesnių dalykų. Prisiminkime kadencijos pradžią: į Vilijos Blinkevičiūtės, pažadėjusios, bet netapusios premjere, vietą atsistojo Gintautas Paluckas, kurį iš posto išmetė galimos korupcijos skandalas“, – dėstė E. Norvilytė.
Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP) paskelbus apie „Nemuno aušros“ įtraukimą į valdančiąją koaliciją, 2024 m. lapkritį įvyko protestai „Dešimt tylos minučių“, kuriuose žmonės sakė: LSDP prieš rinkimus žadėjo, kad „Nemuno aušros“ koalicijoje nepageidaus, o dabar elgiasi priešingai, todėl tai yra rinkėjų apgaulė.
„Ir protestai auga. Turėjome Nepriklausomybės aikštėje vienus didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje protestus, kuriuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių. Viskas auga sistemiškai: kuo labiau viskas tęsiasi, tuo tie protestai didėja“, – kalbėjo E. Norvilytė.
 |
| Protestas „Šalin rankas“ Vilniuje | Vyčio Mikašausko/jarmo.net nuotr. |
Įtarimai kol kas nepareikšti
Antradienį Generalinė prokuratūra išplatino pranešimą, kuriame informavo, kad Kauno apygardos prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimai pažeistos viešosios tvarkos pirmadienį Vilkaviškyje vykusios diskusijos metu.
Kaip nurodoma, pirminiais duomenimis, sausio 19 d., apie 16 val., Vilkaviškio rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje konflikto metu tarp kelių asmenų įvyko susistumdymas, tokiu būdu galimai buvo pažeista viešoji tvarka.
„Šiuo metu ikiteisminiame tyrime atliekami pirminiai proceso veiksmai, renkami incidento vertinimui reikšmingi duomenys, nustatinėjamos faktinės aplinkybės. Pranešimas apie įtarimą kol kas niekam nėra įteiktas“, – skelbiama prokuratūros pranešime, kuriame cituojamas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, numatantis, kad tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras, o tyrimą atlieka Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnai.
Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 25 d. paskelbė, kad R. Žemaitaitis savo antisemitiniais pareiškimais sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
2025 m. gruodžio 4 d. Generalinė prokuratūra informavo, kad R. Žemaitaitis nuteistas dėl antisemitinių neapykantos kalbos nusikaltimų, jam skirta 5 tūkst. eurų bauda.
Teismas konstatavo, kad politikas 2023 metų gegužės 8, birželio 13, birželio 14 ir birželio 15 dienomis socialinio tinklo „Facebook“ asmeninėje paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.
Nepritaria ir LGBTQ+ teisėms
R. Žemaitaitis itin neigiamai vertina ir iniciatyvas, užtikrinančias LGBTQ+ asmenų lygiateisiškumą. Štai 2024 m. gruodį politikas pareiškė, kad jeigu bus Seime siūloma naikinti ribojimus, kuriais draudžiama skleisti informaciją apie LGBTQ+, tuomet jo vadovaujama partija „Nemuno aušra“ vieningai balsuos prieš.
Prieš tai „Nemuno aušros“ lyderis, kalbėdamas partijos vardu, aiškino, kad nepritaria ir tos pačios lyties porų partnerystės klausimui, t.y. partnerystės prilyginimui santuokai.
R. Žemaitaitis po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl pagalbinio apvaisinimo yra išreiškęs idėją, kad reikėtų siekti saugiklių, jog vaikų negalėtų susilaukti tos pačios lyties homoseksualios moterų poros.
Be to, politikas yra raginęs naikinti ir patį Konstitucinį Teismą.