Šiuo metu teisingumo viceministrės pareigas einančios Kristinos Zamarytės-Sakavičienės tekstas apie homoseksualumą prieš beveik trejus metus buvo pripažintas pažeidžiančiu Visuomenės informavimo įstatymą.
 |
| Asociatyvi „Gotta Be Worth It“/pexels.com nuotr. |
Šis sprendimas aiškiai parodė, kad homofobiški pasisakymai apie LGBTQ+ asmenis laikytini diskriminacija, o ne tiesiog nuomone.
 |
| Portale bernadinai.lt publikuotame Kristinos Zamarytės-Sakavičienės tekste – apstu diskriminacinių, LGBTQ+ asmenis menkinančių, moksliškai netikslių teiginių | Momentinė ekrano kopija |
Šiandien, valdant save progresyvia įvardijančiai kairiųjų Vyriausybei, pateikus skundą dėl to paties K. Zamarytės-Sakavičienės teksto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, susiduriama su nauja praktika: skundas atmetamas, nebent pati institucija nusprendžia pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Priežastis paprasta, tačiau kelianti rimtų abejonių. Pagal naująją praktiką, skundai atmetami tais atvejais, kai diskriminacija nėra nukreipta prieš konkretų asmenį. Kitaip tariant, diskriminacija saugomos visuomenės grupės atžvilgiu savaime nebelaikoma pakankamu pagrindu tyrimui pradėti, jei konkretus asmuo negali pagrįsti patirtos žalos.
2025 m. kovo 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-624-624/2025 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad Žurnalistų etikos inspektorius nagrinėja tik tų asmenų (ar jų atstovų) skundus, kurių teisės buvo tiesiogiai pažeistos visuomenės informavimo priemonėse.
 |
| Asociatyvi LVAT nuotr. |
Tais atvejais, kai skundas nėra siejamas su paties pareiškėjo teisėmis ar teisėtais interesais ir kai paskleista informacija nėra nukreipta į konkretų asmenį, inspektorius gali atsisakyti jį nagrinėti kaip nepriskirtiną jo kompetencijai.
Tai sukuria akivaizdžią spragą: diskriminacinės idėjos gali būti skelbiamos kaip nuomonė, vengiant įvardyti konkrečius asmenis, o kilus kritikai – papildomos redakcine pastaba ar paaiškinimu. Tokiu atveju teisinės atsakomybės rizika tampa minimali.
Vadovaujantis tokia logika, diskriminacija tarsi egzistuoja tik tuomet, kai turi vardą ir pavardę.
Susidaro įspūdis, kad viešai menkinti LGBTQ+ bendruomenę – lyginti ją su ligoniais ar alkoholikais, priskirti tariamą „pasileidimą“ ar šimtus seksualinių partnerių – galima tol, kol neįvardijamas konkretus asmuo. Tokiu atveju prioritetas teikiamas žodžio laisvei, neatsižvelgiant į diskriminacinį turinį.
Vis dėlto po mano pateikto skundo dėl K. Zamarytės-Sakavičienės teksto portale bernardinai.lt Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius nusprendė pradėti tyrimą savo iniciatyva.
Kadangi ginčijama informacija nebuvo susijusi su manimi asmeniškai, sprendime nepasisakyta dėl mano neturtinių teisių pažeidimo.
Pažymėtina, kad skundas buvo pateiktas dėl 2014 m. publikuoto teksto portale bernardinai.lt.
Dar 2021 m., susisiekus su „Bernardinų“ redakcija ir pateikus argumentuotą kreipimąsi, tuometinis redaktorius sutiko publikaciją pašalinti.
Sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad tekste nustatytos reikšmingos faktinės klaidos, įžvelgiamas visuomenės klaidinimas ir homoseksualių asmenų stigmatizavimas. Tai svarbi aplinkybė – redakcija tuo metu pripažino etinę problemą.
Situacija pasikeitė 2025 m., kai „Bernardinų“ redakcijai persiunčiau Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą. Tas pats K. Zamarytės-Sakavičienės tekstas vėl tapo prieinamas bernardinai.lt portale, tik šįkart papildytas išsamia redakcine pastaba.
Joje nurodoma, kad publikacijoje išdėstyta autorės asmeninė nuomonė, o redakcija siekia atspindėti visuomenėje vykstančias diskusijas apie šeimos sampratą ir moralinius šios temos vertinimus. Taip pat pažymima, kad Pasaulio sveikatos organizacija, Amerikos psichiatrų asociacija ir Europos psichiatrų federacija homoseksualumo nelaiko liga.
Formaliai tai gali atrodyti kaip redakcinės atsakomybės prisiėmimas. Tačiau kyla klausimas, kodėl dabartinė redakcija taip atkakliai gina seną, homofobišku pripažintą tekstą, kurį ankstesnė vadovybė buvo sutikusi pašalinti, o vėliau ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba konstatavo įstatymo pažeidimą.
Jei analogiški teiginiai būtų skelbiami apie krikščionis – jei jie būtų viešai vadinami ligoniais, jų tapatybė siejama su patologijomis ar religija įvardijama kaip liga – tai pagrįstai būtų laikoma diskriminacija dėl religijos ir būtų ieškoma teisinių gynybos priemonių. Kaip buvęs krikščionis, suprantu ir gerbiu religinės diskriminacijos užkardymą. Tačiau neretai religinės dešinės atstovai neapykantos kalbos ribojimą Lietuvoje apibūdina kaip cenzūrą iš Europos, nepastebėdami, kad tie patys įstatymai vienodai saugo ir juos pačius nuo diskriminacijos.
Iš „Bernardinų“ redakcijos atsakymo negavau, tačiau portalas pateikė paaiškinimus inspektoriui. Sprendime nurodyta, kad juos VšĮ „Bernardinai.lt“ vardu pateikė direktorius Juozas Ruzgys.
Paaiškinimuose teigiama, jog 2023 m. pasikeitė beveik visa redakcijos sudėtis, todėl apie publikaciją dabartinė komanda sužinojo tik 2025 m. spalio 21 d., gavusi mano laišką.
J. Ruzgys nurodė, kad ankstesnė redakcija neperdavė duomenų, leidžiančių patvirtinti ar paneigti teiginius apie publikacijos pašalinimą ar prieigos ribojimą praeityje. Dabartinė redakcija disponuoja tik turinio valdymo sistemoje ir viešuosiuose metaduomenyse išlikusia informacija.
Taip pat pažymėta, kad nuo 2014 m. birželio 16 d. iki 2025 m. spalio 23 d. publikacijos pavadinimas ir pagrindinis tekstas iš esmės nebuvo redaguojami. Vienintelis pakeitimas atliktas 2025 m. spalio 22 d., kai, reaguojant į mano kreipimąsi, virš publikacijos pridėta redakcinė pastaba su paaiškinimu apie autorės nuomonę ir pateiktu moksliniu kontekstu.
Papildomai nurodyta, kad 2020 m. birželio 1 d. vyko technologinė portalo pertvarka, o 2023 m. pavasarį svetainė buvo atnaujinta dar kartą. Todėl, jei senoji redakcija buvo apribojusi prieigą prie publikacijos, ji galėjo vėl tapti pasiekiama atnaujinant duomenų bazes. Kartu pabrėžta, kad 2025 m. publikacija nebuvo rodoma tituliniame puslapyje, reklamuojama socialiniuose tinkluose ar kitaip aktyviai viešinama – ji buvo prieinama tik archyve, atliekant tikslinę paiešką.
Anot J. Ruzgio, redakcinės pastabos pridėjimas nekeičia publikacijos turinio ar esmės, o tik suteikia papildomą kontekstą ir buvo atliktas siekiant užtikrinti pagarbą įvairioms nuomonėms. Tokiai pozicijai pritarė ir Žurnalistų etikos inspektorius.
Vis dėlto susidaro paradoksali situacija: redakcija deklaruoja, kad visi požiūriai turi būti reiškiami pagarbiai ir atsakingai, tačiau kartu pripažįsta, jog publikacijoje pateikti teiginiai prieštarauja šiems principams. Lieka neaišku, kaip toks turinys suderinamas su deklaruojamu pagarba žmogaus orumui.
Nors tekstas papildytas išsamia pastaba, tai nebuvo laikoma nauju paskelbimu. Suprantama, kad Žurnalistų etikos inspektorius gali tirti tik per pastaruosius dvejus metus paskelbtas publikacijas, tačiau šiuo atveju pagrįstai galima kelti klausimą, ar 2025 m. atliktas papildymas, pakeitęs teksto kontekstą ir interpretacinį rėmą, neturėtų būti vertinamas kaip pakartotinis paskelbimas.
Galiausiai svarbu aiškiai pasakyti: visų homoseksualių asmenų įvardijimas ligoniais ar pasileidusiais vien dėl jų tapatybės nėra nuomonės išraiška. Tai diskriminacija ir neapykantos kurstymas įstatymų saugomos pažeidžiamos visuomenės grupės atžvilgiu.
.png)