Atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas kalba apie opią jam problemą – negalią turintys dirbantieji susiduria su stipriu nerimu dėl pasklidusios informacijos, kad nuo šių metų pradžios biudžete nebeskiriamas subsidijavimas darbo vietų neįgaliesiems išlaikymui. Tiesa, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tikina, kad finansavimas ir toliau išlieka toks, koks buvo.
 |
| Gražvydas Sidiniauskas sako, kad tarp negalią turinčių žmonių, kurie dirba, vyrauja nerimas | Jarmo.net koliažas (asmeninio albumo, asociatyvios „Unsplash“ ir pexels.com nuotr.) |
Tačiau metų pabaigoje prieš patvirtinant biudžetą dalis dirbančių asmenų, turinčių negalią, ne juokais išsigando, pasirodžius informacijai, kad jų darbo vietos – pavojuje.
Pagal 2026 m. numatytą Lietuvos biudžetą, finansavimas asmenų su negalia darbo vietų subsidijavimui turėtų būti numatytas kaip užimtumo rėmimo priemonė, įtvirtinta Užimtumo įstatyme.
Kaip skelbiama, šių metų biudžeto projekte yra numatyta apie 25,5 mln. eurų asignavimų. Lietuvos žmonių su negalia sąjunga pranešė, kad realus poreikis tęsti esamas ir sudaryti naujas sutartis siekia 31,16 mln. eurų, tad trūksta 5,66 mln. eurų. Sąjunga paskaičiavo, kad be papildomo finansavimo naujai įdarbintų asmenų skaičiuos sumažėtų 850.
Žmonės bijo, kad pakankamai subsidijų negavę darbdaviai imsis ir jau dirbančiuosius tiesiog atleidinėti.
Tiesa, SADM pasirodžiusią informaciją neigia – sako, kad subsidijavimas išlieka toks pat, koks buvo nustatytas dar 2023 m.
Tik gera valia
Vienoje įmonėje Vilniuje dirbantis atlikėjas Gražvydas Sidiniauskas, turintis regėjimo negalią, jarmo.net sakė, kad šis darbas garantuoja jam bazines pajamas. „Dirbame, patys pasirūpiname savo gerove neprašydami papildomų išmokų, sukuriame naudą, tačiau valstybei tai tapo nesvarbu. Galbūt nuspręsta taupyti?“ – retoriškai klausė jis ir pridūrė: „Juk netekusiems darbo žmonės reikės mokėti paramą“.
 |
| Gražvydas Sidiniauskas | Asmeninio albumo nuotr. |
Pasak pašnekovo, socialiai pažeidžiami neįgalieji neva neteks saugumo pagrindo, jeigu išties nukertamos subsidijos: kadangi valstybė nebeįsipareigotų padėti išlaikyti jų darbo vietų, tai darbdavys galėtų tokius darbuotojus laisvai atleisti, paskaičiavus, kad išlaikyti darbo vietos be subsidijų – nebeapsimoka.
„Viskas priklausytų tik nuo darbdavio geros valios: galėtų palikti, bet galėtų ir atleisti“, – dėstė G. Sidiniauskas.
Pasėjo nerimą
Triukšmas dėl tariamai nenumatyto finansavimo kilo praėjusių metų pabaigoje.
2025 m. lapkričio mėnesį Dirbančių neįgaliųjų asociacija, Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija išplatino pranešimą spaudai, kuriame informavo, kad asmenų su negalia darbo vietų subsidijos priemonei mažiausiai reikia 19,9 mln. eurų kasmet, tačiau 2026–2028 m. valstybės biudžeto projekte šios lėšos esą nenumatytos.
„Jeigu šios priemonės finansavimas nebus užtikrintas, labai greitai valstybė susidurs su didesnėmis išlaidomis – tik jau ne dėl darbo vietų išlaikymo, o dėl to, kad reikės remti nedirbančius žmones, teikti jiems socialinę paramą“, – pranešime cituojama Dirbančių neįgaliųjų asociacijos vadovė Simona Kunigonytė.
 |
| Simona Kunigonytė | Asmeninio albumo nuotr. |
Iš viso nuo valstybės subsidijų Lietuvoje yra priklausomi virš 5 tūkst. vidutinę negalią turinčių ir darbo rinkoje dalyvaujančių asmenų, skelbta pranešime.
„Darbdaviai nori priimti ir išlaikyti žmones su negalia, tačiau turime pripažinti realybę – jų įdarbinimo kaštai dažniausiai didesni: reikia pritaikyti darbo vietą, skirti daugiau laiko apmokymui, užtikrinti lankstesnį grafiką. Daugybė įmonių šiuos sprendimus jau priėmė, remdamosi aiškia valstybės žinute, kad subsidijų priemonė bus tęstinė. Kai žmonės jau priimti, investicijos padarytos, o tuomet finansavimas staiga nutraukiamas, tai ne tik kelia riziką dėl tūkstančių asmenų su negalia pasitraukimo iš darbo rinkos, bet ir silpnina pasitikėjimą valstybės užimtumo politika“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė.
 |
| Ineta Rizgelė | Asmeninio albumo nuotr. |
Nežinomybė ir baimė
Atlikėjas G. Sidiniauskas jarmo.net sakė, kad kalbėjosi su įmonės, kurioje dirba, vadovybė – ši jam pažadėjo, jog jo kol kas neatleis. Tiesa, pasak G. Sidiniausko, iki šiol nėra aišku, kaip situacija vystysis ateityje. „Kas nutiks? To nežino net įmonės vadovybė. Laukiame, kas bus toliau“, – dėstė pašnekovas.
Jau dabar dalį žmonių stipriai veikia nežinomybė. „Mačiau verkiančių žmonių, bijančių prarasti darbą, nes jie turi įsipareigojimų. Kai kurie dar turi šansų rasti darbą kitus, bet yra ir žmonių, kurių galimybės – ribotos, pavyzdžiui, su stipriais iššūkiais susidurs kurtieji“, – teigė atlikėjas.
Anot pašnekovo, labiausiai įtampą dėl darbo vietos likimo išgyvena psichikos sveikatos sunkumų turintieji. „Paprastai šių žmonių dalyvumo lygis yra didesnis, tai reiškia, kad jie, anot valstybės, gali dirbti daugiau, – sakė pašnekovas. – Tik kaip dirbti, kai jau dabar yra toks stiprus nesaugumo jausmas?“
G. Sidiniauskas kalbėjo, kad įmonėje, kurioje jis dirba, anksčiau valstybės subsidijų dėka dirbo 140 darbuotojų. „Apie viską šie žmonės sužinojo dar praėjusiais metais, tiesa, sklandė tik gandai, nes oficialios informacijos nebuvo. Žmonės išsigando, o vėliau apie tai paskelbta ir žiniasklaidoje“, – tikino jis.
Pasak atlikėjo, reikalinga, kad valstybės institucijos pradėtų kalbėtis su negalią turinčiais žmonėmis ir išgirstų jų nerimą bei apsvarstytų grąžinti finansavimą. „Kol kas elgesys yra neteisingas“, – konstatavo jis.
Ką sako statistika?
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2024 m. šalyje gyveno apie 231 tūkst. asmenų su negalia, tai sudarė 8,5 proc. nuo bendro šalies gyventojų skaičiaus. Darbingo amžiaus asmenys su negalia sudarė didžiąją dalį asmenų su negalia skaičiaus (66 proc.).
Kaip nurodoma Lygių galimybių kontrolieriaus ataskaitoje, tais metais iš 150 tūkst. darbingo amžiaus asmenų su negalia buvo įdarbinta maždaug 45-46 tūkst. asmenų (apie 30,4 proc.).
Statistika apie asmenis su negalia
Ką sako statistika? (2024 m.)
8,5 %
Gyventojų sudaro asmenys su negalia
(~231 tūkst.)
(~231 tūkst.)
66 %
Asmenų su negalia – darbingo amžiaus
30,4 %
Darbingo amžiaus asmenų su negalia įdarbinti
(~45–46 tūkst. iš 150 tūkst.)
(~45–46 tūkst. iš 150 tūkst.)
Šaltiniai: Valstybės duomenų agentūra (buv. Statistikos departamentas) ir Lygių galimybių kontrolieriaus ataskaita.
Ministerija: lėšos nėra mažinamos
SADM skuba raminti. Kaip teigiama ministerijos Komunikacijos skyriaus atsakyme jarmo.net, subsidijavimas išlieka toks, koks buvo prieš tai.
„Nuo šių metų asmenų su negalia įdarbinimo subsidijavimas nepasikeitė. Darbo užmokesčio subsidijos dydis, kompensacijos procentas ir rėmimo laikotarpis išlieka tokie patys, kokie buvo nustatyti 2023 m. sausio 1 d., panaikinus socialines įmones ir įsigaliojus Užimtumo įstatymo pakeitimams“, – rašoma SADM Komunikacijos skyriaus komentare.
2024 m. įdarbinime subsidijuojant dalyvavo 5,4 tūkst. asmenų su negalia, 2025 m. – 4,1 tūkst. asmenų.
„Asmenų su negalia užimtumui remti skiriamos lėšos nėra mažinamos, suma lieka panaši kaip 2025 m. Numatyta 2026-2028 m. laikotarpiu kasmet skirti apie 25,5 mln. eur.“, – teigia ministerija.
Subsidijų vizualizacija
Darbo užmokesčio subsidijų dydžiai
Iki 25 % dalyvumo / sunkus neįgalumas
75 %
30–40 % dalyvumo / vidutinis neįgalumas
60 %
45–55 % dalyvumo / lengvas neįgalumas
50 %
Trukmė: 75 % subsidija – visą darbo laikotarpį; 60 % – 36 mėn. per 48 mėn.; 50 % – 6 mėn. per 18 mėn.
Vasario 6 d. duomenimis, praėjusių metų gruodžio 31 d. subsidijos mokėjimas pasibaigė beveik tūkstančiui asmenų, iš jų atleisti 158 asmenys: 96 jau įsidarbino, 46 asmenims teikiamos Užimtumo tarnybos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos.
„Iš viso dirba 44,3 tūkstančiai darbingo amžiaus asmenų su negalia. Įsidarbinimą lemia ne tik skirtas finansavimas. Jis priklauso nuo įvairių aplinkybių: darbdavių nuostatų, jų socialinės atsakomybės ir galimybių sudaryti tinkamas darbo sąlygas asmenims su negalia, infrastruktūros prieinamumo.
Užimtumo tarnyba, pasitelkdama atvejo vadybą, ieško tinkamiausių galimų paslaugų ar priemonių, skatinančių asmenų grįžimą į darbo rinką. Esant ribotiems finansiniams ištekliams, Užimtumo tarnyba nustatė specialiuosius kriterijus, pagal kuriuos asmenys su negalia yra priskiriami prioritetinei grupei, tai reiškia, kad pirmiausia siekiama šios tikslinės grupės integracijos ir grįžimo į darbo rinką“, – patikino ministerija.