Gruodį mokslo žurnale „Nature Human Behaviour“ buvo paskelbtas tyrimas, kuriuo nustatyta, kad nepalankios socialinės ir ekonominės sąlygos yra glaudžiai susijusios su tikimybę patirti nusistatymą prieš LGBTQ+ bendruomenę – homofobiją iš aplinkinių.
 |
| Asociatyvi Shivansh Sharma/pexels.com nuotr. |
.png)
Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS) ir Jungtinių Tautų AIDS programos (UNAIDS) tyrėjai analizavo, kaip neigiamas požiūris į LGBTQ+ asmenis pasireiškia instituciniu, bendruomeniniu ir šeiminiu lygmenimis.
Tyrimo duomenimis, didžiausią neigiamą poveikį LGBTQ+ asmenų savijautai daro šeimos atstūmimas, įvardijamas kaip žalingiausia LGBTQ+ fobijos forma. Štai mažiausią subjektyvios gerovės lygį nurodė respondentai iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono. Toliau rikiuojasi Rytų Europos ir Centrinės Azijos šalys.
Nustatyta, kad ekonominis nesaugumas didina atstūmimo tikimybę: kuo žmogaus finansinė padėtis sunkesnė, tuo dažniau jis susiduria su neigiamomis aplinkinių reakcijomis.
Tyrimas yra platesnės mokslinių tyrimų programos dalis, kuria siekiama įvertinti, kaip prastėjanti žmonių gerovė veikia jų gebėjimą susidoroti su socialinėmis rizikomis, įskaitant lytiškai plintančių infekcijų plitimą.
Praėjusių metų spalį paskelbtoje ataskaitoje konstatuota, kad homofobiška ir transfobiška retorika Vakarų visuomenėse stiprėja.
Ataskaitoje, kurioje analizuoti neapykantos nusikaltimai prieš LGBTQ+ asmenis, cenzūros atvejai ir kiti reiškiniai, nurodoma, jog per pastaruosius 5-erius metus net tokios šalys kaip Jungtinė Karalystė, Jungtinės Amerikos Valstijos ir daugelis Europos valstybių tapo mažiau saugios LGBTQ+ bendruomenei.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad politika išlieka viena pagrindinių sričių, kuriose plinta prieš LGBTQ+ nukreipta retorika ir įgyvendinamos homofobiškos iniciatyvos.