Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė kritiškai sureagavo į socialdemokratų priekaištus, esą ministerijos vadovybėje atsiradę konservatyvesni politikai gali vilkinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo dėl partnerystės įstatymo įgyvendinimą.
 |
| Rita Tamašunienė | Olgos Posaškovos/lrs/lt nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Pasak ministrės, socialdemokratai patys pakvietė į valdančiąją koaliciją Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Lenkų rinkimų akcijos–Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovus, puikiai žinodami jų skeptišką požiūrį į vienalyčių porų partnerystės įteisinimą.
„Teismų sprendimai, visų lygių teismų sprendimai yra tam, kad vykdyti. Kaip įvykdyti? Tai yra jau kita klausimo dalis. Ir man atrodo, socialdemokratai neturėtų dabar klausimą taip kelti todėl, kad jie iš pat pradžių, pasikvietę Lietuvos valstiečių žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakciją į koaliciją, žinojo mūsų poziciją. Dėl to yra gimęs priedas prie koalicinės sutarties, kur vertybiniais klausimais mūsų palaikymas, balsavimas, darbai nebus tokie, kokių norėtų socialdemokratai. Tos sąlygos jiems tiko. Man atrodo, mes labai aiškiai tą artikuliavome“, – LRT radijui trečiadienį sakė R. Tamašunienė, skelbia ELTA.
Ministrė patikino, kad jos pozicija dėl partnerystės klausimo nesikeičia – ji ir toliau remia anksčiau Seimui teiktą Artimo ryšio įstatymo projektą. Taip pat, anot jos, svarstoma galimybė KT nutarimą įgyvendinti Civilinio kodekso pataisomis.
„Viena alternatyva yra šitas įstatymo projektas ir galimybė jį tobulinti. Taip pat galvojama, kad ir per Civilinio kodekso pataisas galėtume paieškoti to sprendimo“, – teigė ministrė.
R. Tamašunienės teigimu, atmesti nereikėtų ir galimybės, kad naujų teisės aktų pasiūlymų gali atsirasti parlamente.
„Ir Seimo nariai, ir Seimo komitetai turi teisėkūros teisę ir galbūt tie įstatymo projektai ateis kitokie, labiau liberalūs. (...) Koks bus jų turinys, aš negaliu pasakyti. Bet reikia pripažinti, kad ir socialdemokratai, ir liberalai meta dabar akmenį į Teisingumo ministeriją, bet per tiek laiko, per buvusias kadencijas visus ketverius metus, kur buvo dvi liberalios frakcijos valdžioje, nebuvo priimtas nei partnerystės įstatymas, nei kiti jiems svarbūs teisės aktai. Tai, pirmiausia, reikia prisiimti atsakomybę sau, nes nebuvo palaikymo“, – akcentavo ji.
Reagavo į kritiką viceministrei
R. Tamašunienė taip pat išreiškė nuostabą dėl kritikos viceministrei Kristinai Zamarytei-Sakavičienei, anksčiau pagarsėjusiai prieštaringais pasisakymais apie vienalytę partnerystę.
 |
| Rita Tamašunienė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Ministrės nuomone, žmogaus religiniai ar ideologiniai įsitikinimai neturėtų riboti jo galimybių eiti valstybės tarnybos pareigas.
„Man atrodo, mes gyvename demokratinėje valstybėje ir Konstitucija garantuoja, kad žmogus gali (…) naudotis teise turėti įsitikinimus“, – aiškino ji.
Tamašunienė pabrėžė, kad ministerijos darbas yra kolektyvinis, todėl viceministrės asmeniniai įsitikinimai nelemia institucijos sprendimų.
„Jos (K. Zamarytės-Sakavičienės) komentaras buvo aiškus – mes dirbame komandoje, mes priimame bendrus sprendimus ir nėra, kad viceministras savo įsitikinimus bandys realizuoti per ministerijos darbą“, – teigė LLRA–KŠS atstovė.
 |
| Kristinos Zamarytės-Sakavičienės pozicija nekinta – ji pasisako prieš partnerystę | Teisingumo ministerijos nuotr. |
Socialdemokratų abejonės ir KT nutarimas
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas viešai suabejojo, ar K. Zamarytė-Sakavičienė tinkama eiti teisingumo viceministrės pareigas.
 |
| Julius Sabatauskas | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Pasak jo, abejonių kelia, ar ministerija, kurioje dirba partnerystės priešininkė, iš tiesų parengs įstatymo projektą, įgyvendinantį KT nutarimą dėl gyvenimo kartu nesudarius santuokos.
Komiteto vadovas taip pat pabrėžė, kad premjerei Ingai Ruginienei teks pareikalauti iš ministerijos pateikti partnerystės įstatymo projektą.
Premjerė anksčiau yra pareiškusi, kad jei Teisingumo ministerija tokio projekto nepateiks, jis Seimui galėtų būti teikiamas kitu būdu.
 |
| Inga Ruginienė | Olgos Posaškovos/lrs.lt nuotr. |
Primintina, jog balandžio mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad Lietuvoje galiojanti teisinė tvarka, neleidžianti tos pačios lyties asmenims įteisinti partnerystės, prieštarauja Konstitucijai. KT taip pat pripažino, kad Civilinio kodekso nuostata, pagal kurią partnerystė gali būti sudaroma tik tarp vyro ir moters, yra antikonstitucinė.
Nors Civilinis kodeksas jau numato bendro gyvenimo nesusituokus institutą, atskiras partnerystės įstatymas iki šiol nepriimtas – tai nepadaryta daugiau nei du dešimtmečius. KT šią situaciją įvardijo kaip diskriminacinę ir netoleruotiną.