Baltijos šalyse CV-Online vykdytas tyrimas atskleidė, kad vaikų turintys darbuotojai susiduria su įvairiais karjeros ribojimais ir diskriminacija, tuo tarpu jų kolegos be vaikų darbe turi mažiau lankstumo ir didesnį krūvį. Tai – dvipusės nelygybės reiškinys, kuris reikalauja tiek darbdavių dėmesio, tiek sisteminio požiūrio į lygių galimybių darbo rinkoje užtikrinimą, rašoma bendrovės „CV-Online“ paskelbtame pranešime žiniasklaidai.
 |
| Asociatyvi Negative Space/pexels.com nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Baltijos šalių apklausos duomenimis, darbuotojų, turinčių vaikų, diskriminacijos problema labiausiai pastebima Lietuvoje. 57 proc. Lietuvos darbuotojų mano, kad tėvai darbo rinkoje susiduria su diskriminacija, Latvijoje taip mano 40 proc, o Estijoje – 53 proc. apklaustųjų.
Reikšminga dalis respondentų (daugiau nei 90 proc.) teigia tai patyrę patys arba pažįstantys tai patyrusius kolegas. Įdomu ir tai, kad daugiau nei kas penktas darbuotojas Lietuvoje bei Estijoje, o Latvijoje daugiau nei kas trečias, nurodė nežinantys arba sunkiai galintys įvertinti, ar tokia diskriminacija egzistuoja. Tai signalizuoja, kad darbuotojai arba neturi pakankamai informacijos apie lygias galimybes, arba nežino, kaip atpažinti diskriminaciją, arba ši tema jiems visai neaktuali.
Tėvų padėtis darbo rinkoje
Lietuvos tyrimo rezultatai parodė, kad darbuotojų su vaikais diskriminacija dažniausiai pasireiškia įsidarbinimo etape. Respondentai pažymėjo, kad susiduria su neigiamu, ar nelygiaverčiu vadovų ir kolegų požiūriu, neigiamu požiūriu į motinystės/tėvystės atostogas. Neretai jie turi mažiau karjeros ir augimo galimybių, o kai kuriems, grįžus iš vaiko priežiūros atostogų, buvo pasiūlytos prastesnės darbo sąlygos ar pareigos.
 |
| Asociatyvi Josh Willink/pexels.com nuotr. |
Kai kurių darbuotojų teigimu, grįžus į darbą karjeros kelias tampa lėtesnis arba apskritai sustoja – tarsi neoficialiai būtų traktuojama, jog šeimos įsipareigojimai mažina tinkamumą didesnei atsakomybei.
Darbuotojai minėjo ir praktinius iššūkius – sudėtingesnį darbo grafiko derinimą, ypač vaikui susirgus ar esant būtinybei derinti dienotvarkę prie šeimos poreikių. Kai kurie apklaustieji susidūrė su darbdavių lūkesčiais dirbti viršvalandžius ar būti prieinamiems po darbo valandų, neatsižvelgiant į šeimos situaciją.
Papildomai darbuotojai nurodė, kad kai kurie darbdaviai nesuteikia jiems priklausančių mamadienių arba daro spaudimą išeiti iš darbo.
 |
| Asociatyvi Taryn Elliott/pexels.com nuotr. |
Vaikų neturintys darbuotojai: didesnis krūvis ir mažiau lankstumo
Tyrimas atskleidė ir priešingą perspektyvą – darbuotojai, neturintys vaikų, kartais yra verčiami prisiimti didesnį darbo krūvį, papildomų užduočių ar pasilikti po darbo valandų. Apklausos dalyvių nuomone, darbdaviai daro prielaidą, kad bevaikiai darbuotojai turi daugiau laisvo laiko, jie gali dirbti ilgiau nei priklauso, bei jiems ne tokia svarbi darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Toks darbdavių požiūris – ydingas, bei keliantis darbuotojų grupių priešpriešą.
Lietuvoje 36 proc. apklaustųjų mano, kad tėvai darbovietėse sulaukia palankesnių darbo sąlygų, o panašios tendencijos pastebimos ir Latvijoje (22 proc.) bei Estijoje (23 proc.). Tai nereiškia, kad vaikų neturintys darbuotojai jaučiasi diskriminuojami, tačiau rodo, kad jie taip pat patiria tam tikrą spaudimą ir neretai tikisi didesnio vadovų dėmesio darbo krūvio balansavimui.
 |
| Asociatyvi „Cottonbro studio“/pexels.com nuotr. |
Lygiateisiškumo ir balanso poreikis
Apibendrinus tyrimo rezultatus, aiškėja, kad darbo rinkoje egzistuoja dvi skirtingos patirtys ir abi jos svarbios. Tėvai neretai susiduria su karjeros tempą lėtinančiais barjerais, o darbuotojai be vaikų – su didesniu krūviu ir mažiau empatijos dėl asmeninio laiko. Tai parodo, kad organizacijoms būtina aiškiai apibrėžti lanksčias darbo politikos taisykles ir užtikrinti vienodą požiūrį į visus darbuotojus, nepriklausomai nuo šeiminės padėties.
Apie apklausąApklausa vykdyta 2025 metų spalio mėnesį trijose Baltijos šalyse internetu. Apklausoje dalyvavo 2301 respondentas.