Daugelis pasaulio valstybių iki šiol nėra priėmusios įstatymų, įtvirtinančių apsaugą LGBTQ+ jaunuoliams, susiduriantiems su patyčiomis mokyklose. Apie tai trečiadienį paskelbė tarptautinė LGBTQ+ teisių organizacija „ILGA World“.
 |
| Asociatyvi freepik nuotr. |
jarmo.net
redakcija@jarmo.net
Kaip rodo naujausi organizacijos duomenys, tik 6 Jungtinių Tautų (JT) valstybės narės yra priėmusios įstatymus, numatančius apsaugą nuo patyčių dėl visų keturių požymių: seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, lyties raiškos ir lytinių požymių. Bent vienas iš šių kriterijų įtrauktas į nacionalinius teisės aktus 40-yje valstybių, o tai sudaro maždaug penktadalį pasaulio šalių.
„Nepriklausomai nuo to, kokius kelius pasirenkame ir kokios vertybės mus veda ar kokį gyvenimą pasirenkame šeimose, dauguma žmonių nori, kad jaunimas galėtų saugiai mokytis ir užsitikrintų ateitį“, – organizacijos pranešime cituojamas „ILGA World“ programų direktorius Gurčatenas Sandhu.
„Tačiau pernelyg dažnai šiame kelyje patyčios tampa kliūtimi. Kai vyriausybės nesiryžta imtis veiksmų, jos palieka šias problemas nesprendžiamas“, – tikino jis.
 |
| LGBTQ+ jaunuoliai mokyklose patirdami patyčias susiduria su emociniais sunkumais | Asociatyvi Mikhail Nilov/pexels.com nuotr. |
„ILGA World“ programų direktoriaus teigimu, patyčios sukelia milžinišką žalą LGBTQ+ mokinių emocinei sveikatai, mažina mokymosi pasiekimus ir užkerta kelią ateities galimybėms, o galiausiai visuomenei tenka padengti dėl to augančias išlaidas sveikatos apsaugai ir socialinei paramai užtikrinti.
„Jei valstybės iš tiesų siekia klestinčios ateities, jos turi suvokti, kad neveiklumas šioje srityje kenkia ne tik LGBTQ+ žmonėms, bet ir visai visuomenei“, – pabrėžė G. Sandhu.
Kaip šalys kovoja su patyčiomis prieš LGBTQ+ mokinius?
Kaip nurodo „ILGA World“, dalis valstybių patyčias, nukreiptas į LGBTQ+ mokinius, bando pažaboti remiantis švietimo ar lygybės srityje jau priimtais įstatymais. Šios nuostatos dažniausiai įpareigoja mokyklas numatyti aiškias taisykles dėl patyčių, susijusių su mokinių seksualine orientacija, lytine tapatybe ar lyties raiška, prevencija.
Kai kuriose šalyse šios apsaugos priemonės įtrauktos į vaikų teises ginančius įstatymus. Pavyzdžiui, Prancūzijoje už patyčias, grindžiamas šiais požymiais, gali būti taikoma net laisvės atėmimo bausmė.
„Šie teisės aktai rodo, kad valstybės dažnai suvokia patyčias mokyklose kaip specifinę smurto formą, kai tiek aukos, tiek smurtautojai dažniausiai yra jaunuoliai, – sakė organizacijos tyrėjas Curro Pena Diaz. – Todėl dažniau pasirenkami švietimo ir pagalbos būdai, o ne baudžiamosios sankcijos“.
 |
| Asociatyvi Mikhail Nilov/pexels.com nuotr. |
Dalyje šalių – pokyčiai
Nepaisant visame pasaulyje stiprėjančių konservatyvių jėgų, pastaraisiais metais kai kurios valstybės ėmėsi konkrečių žingsnių LGBTQ+ jaunimui apsaugoti. Štai Čilėje, Estijoje ir Ukrainoje buvo svarstomi įstatymų projektai dėl apsaugos nuo patyčių, o Saliamono Salose pradėtos viešos konsultacijos dėl politikos, numatančios, kad būtina atsižvelgti į mokinių seksualinę orientaciją užtikrinant jiems saugumią mokymosi aplinką.
Brazilijos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo šalies švietimo institucijas imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias patyčioms dėl seksualinės orientacijos ar lytinės tapatybės, pabrėždamas valstybės pareigą užtikrinti jaunuolių teisę į mokslą be diskriminacijos.
„Raginame daugiau valstybių imtis panašių žingsnių“, – tikino „ILGA World“ generaliniai sekretoriai Kimberly Frost ir Yuri Guaiana.
 |
| Asociatyvi freepik.com nuotr. |
Kritika – Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministrei
Apie LGBTQ+ moksleivių problemas vis garsiau prabyla ir LGBTQ+ teisių organizacijos Lietuvoje.
Jarmo.net lapkričio 4 d. rašė, kad Lietuvos gėjų lygos (LGL) Komunikacijos vadovė Eglė Kuktoraitė pasigenda Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) lyderystės sprendžiant homofobijos, bifobijos ir fransfobijos problemas Lietuvos mokyklose.
Spalį vykusiame Žmogaus teisių komiteto ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos posėdyje Seime buvo akcentuoti LGBTQ+ jaunuoliams mokyklose kylantys iššūkiai.
 |
| Raminta Popovienė | Džojos Gundos Barysaitės/lrs.lt nuotr. |
Posėdyje dalyvavusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė pareiškė nemananti, kad reikia imtis papildomų veiksmų, jog bėdos būtų sprendžiamos, nes, anot jos, ir dabar numatytos priemonės yra veiksmingos.
„Yra gyvenimo įgūdžių ugdymo programa, kuri atliepia tikrai visas tematikas – tai, kas yra svarbu augančiam vaikui, – naujienų agentūrai ELTA po posėdžio sakė ministrė R. Popovienė. – Yra vykdomos prevencinės programos, tad papildomai šiuo metu tikrai neinicijuosime. Žinome, kad krūviai moksleiviams ir taip yra perpildyti“.
E. Kuktoraitės teigimu, ministrės požiūris rodo, kad ŠMSM pakankamai pastangų šiai problemai nededa.
„Moksleiviai sako, kad ši tema būtinai turėtų būti aptarta, kad būtų sprendžiamas patyčių klausimas, tėvai labai priešinasi bet kokiam šių temų aptarimui mokykloje, mokytojai ir mokyklų administracija yra tarp dviejų ugnių ir nėra lyderystės iš Švietimo ministerijos“, – ELTA komentavo E. Kuktoraitė.
 |
| Eglė Kuktoraitė | Augusto Didžgalvio/LGL nuotr. |
SUŽINOKITE DAUGIAUIšsami informacija ir žemėlapiai, kuriuose – duomenys apie konkrečių valstybių (ne)numatytą teisinę LGBTQ+ moksleivių apsaugą nuo patyčių prieinami „ILGA World“ duomenų bazėje tinklalapyje database.ilga.org