Lietuvos demografinė situacija pastarosiomis dienomis sulaukė daugiau dėmesio. Pridedu savo kelis lašus į šią diskusiją.
 |
| Birutė Sabatauskaitė | Viktorijos Chornos/LRS nuotr. |
Šis tekstas – ne apie pirmosios ponios kalbą, jos aš nevertinu.
Tai labiau apie pastangas jau kurį laiką rasti vienintelį stebuklingą receptą, kuris pakeltų gimstamumą. Tokios formulės nėra. Lietuva yra išbandžiusi įvairias integruotas priemones, tačiau jose vis dar lieka nepastebėtų žmonių grupių.
Dabar turime vieną mažiausių gimstamumo rodiklių visoje ES – 1,18 (ES vidurkis – 1,38) 2023 m. 2024 m. jis Lietuvoje dar mažesnis – 1,11. Mažesni rodikliai tik Maltoje ir Ispanijoje. Mažėjimo tendencijos stebimos visoje ES. Nemažoje dalyje ES valstybių, pasiekus žemiausius gimstamumo rodiklius 2000–2003 metais, jie vėliau šiek tiek augo.
Pataisymas: Lietuva augo iki 2016 m., o po to sparčiai mažėjo.
Akivaizdu, kad gimstamumo nepadidinsime nei ilginant vaiko priežiūros atostogas, nei vien didinant vaiko pinigus, nei suteikiant tik trumpalaikes finansines paskatas.
Pirmiausia turime pripažinti, kad vieni žmonės nori turėti vaikų, kiti – ne. Ir viskas su tuo gerai. Tuo pačiu daugybė žmonių pagrįstai kelia išteklių pakankamumo, klimato kaitos, karo baimės klausimus ir jų įtaką šeimos planavimui. Tačiau ir tie, kurie nori jų susilaukti, tiek visuomenės vertinime, tiek praktikoje susiduria su nuolatiniais iššūkiais auginant vaikus ar norėdami jų susilaukti. Neabejotinai ir džiaugsmais, bet šiandien ne apie juos.
Savo praktikoje pastebime, kad vienišos mamos ir vieniši tėvai susiduria su padidinta našta ne dėl pačių vaikų, o dėl biurokratinių iššūkių ir požiūrio.
Pavyzdžiui, norint gauti šildymo kompensaciją: susilaukei vaikų viena – kompensacijos negausi, nebent kreipsiesi į teismą dėl tėvystės nustatymo ar vaiko išlaikymo. Nesvarbu, kad moteris gal pasirinko susilaukti vaikų viena (taip, tai įmanoma XXI amžiuje) ar kad nėra jokio ryšio su tėvu dėl buvusių smurtinių santykių, nepavykusių kitokių santykių. Kaip valstybė turėtume būti ne moralės policija, vertinanti „tinkama tai ar ne“, o sudaryti galimybes gauti pagalbą, kai jos reikia.
Papildomi iššūkiai kyla vienišiems tėvams ar šeimoms, kurių vienas iš tėvų gyvena ar didžiąją laiko dalį dirba užsienyje, renkant darželius. Nori vesti vaiką į darželį – atleiskit, prioritete tie, kurių abu tėvai deklaravę vietą. Yra išimtys, bet ar į jas patenki – našta įrodyti gula tik ant tavęs, ir dar reikia rasti būdų, kaip išsikasti iki tų išimčių. Praktika skiriasi savivaldybėse.
Vaikų priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir finansavimo klausimai
Galvos skausmas tėvams randant lopšelį–darželį, nerimas ne tik dėl vietos radimo arti namų keliose savivaldybėse, bet ir dėl to, ar vaikas nesusidurs su smurtiniu elgesiu, ar bus atsižvelgta į individualius poreikius, kai jis/ji turi negalią.
Jeigu negalia sunki – mamos ir tėčiai susiduria su viena didžiausių pervargimo rizikų, rūpindamiesi vaikais ir nesulaukdami pakankamos pagalbos bei paslaugų.
Būsto prieinamumas – jis tampa vis mažiau pasiekiamas. Būsto kainos tiesiog kosminės. Jos neprieinamos ne tik jaunoms šeimoms, bet ir toms, kurioms didėjant šeimai reikia didesnio būsto.
Darbo ir asmeninio gyvenimo derinimas
Tiesa ta, kad priimta daug sprendimų, skirtų derinti darbą ir asmeninį gyvenimą.
1 ar 2 vaikus turintys žmonės dažnai svarsto, ar susilaukti vaikų, tarp jų – ir nesusituokusios šeimos. Svarstymai apima ne tik finansinius klausimus, nors jie neabejotinai svarbūs. Kyla klausimų: ar pavyks derinti darbą ir asmeninį gyvenimą šiame didelio tempo pasaulyje? Ar pavyks išsaugoti darbą ir nebūti kaskart vertinamai, kad vėl susirgo vaikas? Ar neatsiras baimė, kad darbdaviai tavo nepasirinks pozicijai, kurioje norėtum dirbti, nes viską suderinti tau tampa nepakeliama našta? Ar pavyks vežioti vaiką į kitame miesto gale esančią ugdymo įstaigą? Ar bus kas padeda prižiūrėti vaikus, kai jie suserga, kai nespėji, jei nėra artimųjų, o privačios paslaugos pernelyg nepastovios ar per brangios?
Neturime trumpalaikių paslaugų, kurios galėtų padėti pasirūpinti vaikais, kai jie suserga arba kai reikia nueiti pas gydytoją, kol vaikas dar mažas, jei nėra senelių arba jie irgi dirba. Neturime net pilnai veikiančių paslaugų pogimdyvinės depresijos atvejais, kai mamos (ir tam tikrais atvejais tėčiai) galėtų gauti gydymą stacionare kartu su vaikais, o ne atskirai. Neturime ir sistemos, kuri padėtų aplankyti pagimdžius moterį keletą ar keliolika kartų namuose.
Nėščiųjų ir gimdančių moterų sveikatos priežiūra – paslaugos ir požiūris į gimdyves, nors ir besikeičiantys, vis dar per dažnai grįsti nuostata, kad negalima pasitikėti gimdančios moters kūnu. Pasitaiko atvejų, kai nesiklausoma nėščios ar gimdančios moters, neatsižvelgiama į jos poreikius, elgiamasi grubiai apžiūrų ar gimdymo metu ar pagimdžius.
Vaisingumo klausimas
Šiuo metu Lietuvoje valstybės lėšomis finansuojami du pagalbinio apvaisinimo ciklai. Tikrai ne visoms šeimoms pavyksta iš dviejų kartų.
Kiek teko girdėti iš šioje srityje dirbančių, net neišnaudojamos visos šiai sričiai skiriamos lėšos. Tuo pačiu pagalbinio apvaisinimo paslaugos vis dar neprieinamos nesusituokusiems asmenims, nekalbant jau apie tos pačios lyties šeimas. Konstitucinis Teismas yra įpareigojęs ištaisyti spragą dėl nesusituokusių porų ar vienų moterų galimybės naudotis šiomis paslaugomis, bet tik tais atvejais, kai yra sveikatos iššūkiai ir negalėjimas susilaukti vaikų dėl jų.
Tokiems žmonėms netiesiogiai siunčiama žinutė – „čia tokių mums nereikia“, važiuokite į Latviją ar kitur ir mokėkite pinigus ten.
Dar iš (ne)tinkamų šeimų sferos
Prie „netinkamų“ šeimų visuomenėje ar politikų pasisakymuose kartais priskiriamos šeimos, kurios, nors ir susituokusios, priklauso migrantų bendruomenėms, tam tikroms etninėms grupėms, ar šeimos, kuriose vienas iš tėvų turi negalią. Kartais pasigirsta vertinimų, kad „neatsakingai pasielgė“. Siunčiama žinutė: šitų gimstamumo didinti nenorime, tik suvaldyti. Toks požiūris – skaldantis ir galintis turėti liūdnas ilgalaikes pasekmes.
Aš nežinau vieno recepto, kaip reikėtų didinti gimstamumą. Ir pripažinkime – vieno recepto nežino niekas. Tam reikalingas nuoseklus darbas, įtraukiant įvairių sričių mokslininkes(-us), lyčių lygybės ekspertes(-us), skirtingas šeimas, bandymus ir ieškojimus.
Žinau, kad lozungais gimstamumo nepadidinsime. Tuo labiau jo nepadidinsime, jei toliau skirstysime šeimas į tinkamas ar netinkamas.
.png)