Visuomenėje vis dar trūksta sutarimo, kas veiksmingiausia keičiant žalingą elgseną – naujų etinių normų kūrimas pasitelkus įstatymus, ar nuostatų, kurios padeda keisti elgseną (įskaitant priimamus įstatymus), ugdymas. Šis klausimas itin aktualus kovojant su seksualine prievarta prieš moteris, juolab, kad paveldėjom kultūrą, kurioje tokie nusikaltimai buvo „normali“ kasdienybės dalis. Kad tuo įsitikintume, tereikia atsiversti Antikinės Graikijos mitus ar pavartyti Senąjį Testamentą.
 |
| Dr. Margarita Jankauskaitė | Lygių galimybių plėtros centro nuotr. |
Prancūzijoje tokiu postūmiu tapo Gisele Pelicot byla. Apsvaiginęs vaistais sutuoktinis Giselę sistemingai žagino ir kvietė tai daryti kitus vyrus. Visa tai filmavo. Šis atvejis apnuogino esminę teisinę spragą. Senojoje įstatymo formuluotėje prievartai konstatuoti buvo būtinas smurto ar fizinio priešinimosi faktas. Tačiau Gisele negalėjo pasipriešinti – nepajėgė pasakyti nei taip, nei ne. Šis atvejis privertė visuomenę ir politikus pripažinti, kad tyla, apsvaigimas ar negebėjimas pasipriešinti negali būti laikomas sutikimu. Nuo 2025 m. rudens Prancūzijoje lytiniai santykiai be sutikimo prilyginami seksualiniam nusikaltimui. Įstatyme pasakyta – sutikimas privalo būti laisvas, aiškus, informuotas ir netrukdomai atšaukiamas. Tokia formuluotė taikliai užčiuopia situacijų realijas. Moterys visad jaučia, kai elgiamasi prieš jų valią. Bet ne kiekvieną kartą yra saugios pasakyti tai. Kai vyrai šį faktą ignoruoja ir nieko nepaisydami „stumia situaciją pirmyn“ seksualinės prievartos nepavyksta išvengti.
Lietuvai Gisele Pelicot įvykis netapo pamoka. 2022 m. Morganos Danielės ir Ievos Pakarklytės iniciatyva Baudžiamojo kodekso formuluotes pakeisti taip, kad lytiniai santykiai be aiškaus ir laisvo sutikimo būtų laikomi nusikaltimu, buvo kategoriškai sukritikuota kaip „neįgyvendinama realybėje“. Šis siūlymas liko dulkėti Seimo stalčiuose, nes jam priimti trūko ir politinio, ir viešo palaikymo. Teigta, kad dalis visuomenės net nesupranta, ką reiškia „laisvas sutikimas“.
Kai gyveni aplinkoje, kur moters kūnu leidžiama naudotis kaip įrankiu ir mirksti seksualinę prievartą erotizuojančioje kultūrinėje terpėje, sunku suprasti, jog sutikimas yra natūrali ir būtina žmonių sąveikos dalis. Prievartą ir piktnaudžiavimą galia esame išmokyti interpretuoti kaip intymumo raišką, o aiškaus sutikimo principas meta tam iššūkį. Juk lygiateisiškumo nuostatas įtvirtinus intymumo sferoje lyčių asimetrija ir dominavimu grįsta kultūra nustotų egzistavus. Tuo tarpu politikams, teisininkams, akademikams lengviau pasakyti, kad aiškų sutikimą įtvirtinančios įstatymo pataisos taps nekontroliuojamos, užuot ieškojus sprendimo, kaip šias normas įveiklinti.
Ši situacija – ne pirmas kartas, kai nutariama, kad su moterų saugumu ir gerove susiję klausimai gali palaukti. Reprodukcinių teisių įstatymas ir Stambulo konvencijos ratifikavimas vilkinami dangstantis tomis pačiomis frazėmis. Kol laukiame „tinkamo momento“, moterys patiria smurtą. Kol diskutuojame, ar įmanoma įrodyti prievartą be mėlynių, – kažkas filmuoja, platina, persekioja. Klausimai, susiję su tūkstančio moterų orumu ir saugumu paliekami nuošalyje kaip nereikšminga „didelės politikos“ detalė.
Įstatymai, per naktį nepakeis visuomenės, tačiau jie nustato esmines ribas. Siunčia žinią, kieno pusėn stoja valstybė ir kuria linkme turime keistis mes. Liaukimės erotizuoti smurtą ir aiškus, laisvas, informuotas ir netrukdomai atšaukiamas sutikimas taps pačia romantiškiausia praktika.
Projektas „GrassRoots” (nr. 101140032) iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Tinklapyje išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik autoriaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei Europos Komisija negali būti laikoma už juos atsakinga.
.png)